„Europos aplinkos agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet pagaminama maždaug 109 mln. tonų tekstilės gaminių, tuo metu pasaulinės tekstilės atliekos per metus sudaro daugiau nei 90 mln. tonų. Taip drabužių pramonė ir mūsų vartojimas kasmet sukuria milžiniškus kiekius aplinką teršiančių tekstilės bei mikroplastiko atliekų. Negana to, skaičiuojama, kad žmonės įprastai dėvi vidutiniškai 20 proc. visų savo turimų drabužių. Taigi, tai reiškia ir bereikalingas mūsų išlaidas“, – sako Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė.
Savo ruožtu tvarios mados dizainerė Olesia Les pažymi, kad dalis drabužių pramonės prekės ženklų tvarumo tematikos populiarumą išnaudoja ne savo poveikio aplinkai mažinimui, o pardavimų didinimui.
„Be jokios abejonės yra prekės ženklų, kurie nuoširdžiai stengiasi būti atsakingi, spręsti aplinkosaugos problemas, keisti savo darbo pobūdį siekiant tvaresnių sprendimų. Visgi didžioji dauguma mados pramonės dalyvių išlieka ištikima principui „gaminti daug ir prastai–skatinti pirkti–gaminti vėl“, tad tvarumas jų kontekste belieka manipuliacijų įrankiu. Tačiau neverta visos atsakomybės užkrauti tik gamintojams: mada tampa tvaria ar netvaria būtent mūsų – vartotojų rankose“, – komentuoja dizainerė.
Kaip sulėtinti greitąją madą
Kaip pastebi O.Les, vartotojų rankose yra net du iš trijų drabužio gyvavimo ciklų – eksploatavimas ir utilizavimas. Pasak jos, netgi ir pradinį gyvavimo ciklą – gamybą – vartotojas gali smarkiai paveikti savo pirkimo įpročiais ir pasirinkimais.
„Mes galime pirkti greitos mados prekes ir būti tvaresniais, jei juos saugosime, atsakingai prižiūrėsime, dėvėsime ilgai. Ir atvirkščiai, galime būti visiškai toli nuo tvarumo, net jei pirksime ekologiškus ar dėvėtus drabužius, bet darysime tai be saiko, vienam kartui, impulsyviai ir neapgalvotai“, – kalba O.Les.
Norintiems įnešti daugiau tvarumo į savo spintą dizainerė pirmiausia pataria rinktis vietinius gamintojus – tai ne tik sumažins prekės transportavimo išlaidas ir CO2 emisijas, bet ir užtikrins, kad gaminys pagamintas laikantis visų darbo įstatymų.
„Taip pat verta rinktis natūralių pluoštų drabužius. Nors juos gali būti kiek sunkiau prižiūrėti nei sintetinius, kūnas už tai atsidėkos, nes jausis komfortiškai, o ir užbaigęs savo dėvėjimo ciklą toks drabužis gamtoje suirs“, – sako dizainerė.
Finansinė tvaresnės spintos pusė
Kaip rodo paskutiniai „Eurostat“ duomenys, lietuviai drabužiams ir avalynei išleidžia vidutiniškai 4 proc. savo pajamų. Skaičiuojant nuo vidutinio atlyginimo šalyje, tai – apie 60 eurų per mėnesį arba apie 720 eurų per metus. Pasak J. Bagdanavičiūtės, jei skaičiuotume, kad visai arba beveik nedėvime 80 proc. įsigyjamų drabužių, tai reikštų, kad sąmoningai apsipirkdami per metus galėtume sutaupyti netgi iki 576 eurų.
„Net jei mūsų nedėvimų drabužių kiekis mažesnis, pavyzdžiui, 50 proc., vis tiek susidarytų nemaža suma, kurią galėtume sutaupyti. Siekiant tai padaryti, būtina prisiminti kertinę finansų valdymo tiesą – planavimą. Reikėtų planuoti ne tik tai, kiek savo biudžeto galime skirti aprangai, bet ir patį spintos turinį – ar turėsime su kuo derinti trokštamą drabužį, kiek tokių derinių pavyks susikurti, kiek drabužis atitinka mūsų susiformavusį stilių apskritai“, – komentuoja J.Bagdanavičiūtė.
Planavimas ir plano laikymasis, anot J.Bagdanavičiūtės, padės siekiant išvengti dažniausios priežasties, dėl kurios mūsų spinta prisipildo nedėvimų drabužių – impulsyvaus pirkimo. Jį neretai paskatina įvairūs išpardavimai ir akcijos. Finansų instituto ekspertės teigimu, per išpardavimus reikėtų pirkti tik suplanuotus drabužius, kurie gali vertingai papildyti mūsų suformuotą drabužių derinių spintą.
„Apskritai išpardavimais labiausiai verta pasinaudoti tuomet, kai už patraukią kainą parduodami aukštesnės kokybės ir geresnių audinių drabužiai, pirmenybę teikiant klasikiniams modeliams ir spalvoms. Tokie drabužiai ne tik solidžiau atrodys, bet ir bus ilgaamžiškesni, tad jų nereikės dažnai keisti, o ilgalaikėje perspektyvoje tai leis sutaupyti dar daugiau“, – sako J.Bagdanavičiūtė.
