Dar 8 proc. atsakė besiremiantys šeima – sutuoktiniu, partneriu ir (ar) tėvais. Ir tik beveik keturi iš dešimties mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos ir įgūdžių.
Specialistų teigimu, tokia situacija galėjo susiklostyti dėl įvairių priežasčių ir prireiks laiko, kol ji pasikeis.
Vengiama atsakomybės už savo finansus
LB Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė sako, kad viena iš tokios situacijos priežasčių gali būti žinių trūkumas, kuris sukelia nepasitikėjimo jausmą priimant finansinius sprendimus. O nesijaučiant tvirtai dėl savo pasirinkimų sudėtinga jaustis padėties šeimininku ar prisiimti atsakomybę už pasekmes.
Kita priežastis galėtų būti ir apskritai psichologinis nenoras prisiimti atsakomybę. Tada dėl ne taip susiklosčiusio gyvenimo kaltinamas kažkas kitas: valstybė, šeima, aplinka.
„Gali būti, kad taip atsakę respondentai išties yra finansiškai priklausomi nuo artimų žmonių. Lyginant su ankstesniu laikmečiu, jauni žmonės dabar ilgiau mokosi, ilgiau yra priklausomi nuo tėvų ar globėjų. Pasitaiko ir kitų aplinkybių, nulemiančių priklausomybę nuo artimųjų, tad nebūtinai taip badoma nusikratyti atsakomybės“, – kalbėjo V.Dičpinigaitienė.
Jai pritarė ir investavimo platformos „Profitus“ įkūrėja ir vadovė Viktorija Čijunskytė, teigdama, jog dalis visuomenės savo finansinį savarankiškumą gali vertinti abejodami galimybėmis darbo rinkoje: „Finansinis raštingumas, apimantis ir savo ateities planavimą, ir esamų finansų tvarkymą, Lietuvoje vis dar skendi migloje, tebėra apipintas mitais. Tai – aiškus signalas ne tik finansinio sektoriaus, bet ir švietimo atstovams, kad dėmesys finansiniam raštingumui turi didėti.“
Verslumo ugdymo įmonės „Starfish Academy“ bendraįkūrėjo Jurijaus Clavo manymu, tai nėra vien tik lietuviams būdingas bruožas, „priklausomybės“ mąstymas būdingas nemažai daliai žmonių, kurie linkę tokiu būdu nusimesti atsakomybę ir priežasčių, kodėl jie kažko neturi ar nepasiekia ieškoti kitur.
„Finansinis išprusimas yra ugdomas, jeigu jo trūksta, todėl teigti, kad „mano finansinė gerovė priklauso ne nuo manęs, nes neturiu pakankamai finansinio raštingumo žinių“ yra nelogiška. Deja, toks mąstymas yra gana giliai įsišaknijęs. Kol nesuvoksime, kad niekas kitas neprivalo daryti kažko dėl mūsų gerovės, tol toks mąstymas ir nesikeis“, – sakė J.Clavas.
Pagrindinė kliūtis – informacijos trūkumas
V.Čijunskytė mano, kad finansinio raštingumo gerėjimui trukdo informacijos trūkumas ir mitai, kad investuoti – sudėtinga.
Pasak jos, gal taip ir buvo iki sutelktinio finansavimo platformų atsiradimo, tačiau dabar norint investuoti nereikia nei tūkstančių eurų, nei suprasti akcijų biržų. Užtenka prisijungti prie sutelktinio finansavimo platformos, susikurti paskyrą, į ją pervesti norimą sumą pinigų, pasirinkti norimą nekilnojamojo turto projektą ir į jį investuoti. Tai galima atlikti internetu, bet kuriuo metu iš bet kurios pasaulio vietos.
Lietuvos banko atstovė, kalbėdama apie galimas kliūtis finansinio raštingumo ugdymui, ragina sugrįžti prie savimonės: aš pats esu atsakingas už savo gyvenimą ir priimamus sprendimus: „Nors neretai visuomenėje kalbama, kad finansinio raštingumo trūksta, informacijos, kurios dėka galima augti, mokytis ir tobulėti – tikrai nemažai. Tereikia noro ir užsispyrimo keistis. Įpročius keisti yra sunku, o be noro ir motyvacijos – sunku tikėtis ir kitokio rezultato ar pokyčių.“
J.Clavas atkreipė dėmesį, kad situacijos gerėjimą stabdo tokios svarbos disciplinos nekokybiškas mokymas mokykloje: „Dažnai ekonomikos pamokos yra vedamos geografijos ar matematikos mokytojų, kurie, deja, neretai neturi pakankamai praktinių finansų valdymo žinių, o papildomos programos apsiriboja gana smulkiomis iniciatyvomis. Tėvai dažnu atveju irgi negali padėti, kadangi patys nėra įgiję reikalingų žinių.“
Investuoja ir vaikai
Kadangi viena iš priemonių ugdyti finansinį raštingumą – mokyti jo ankstyvame amžiuje, įvairios įmonės tokią paslaugą siūlo. Finansinio savarankiškumo didėjimą pastebi ir „Profitus“ atstovė, lygindama dabartinę jaunimo kartą su ankstesnėmis.
Jos manymu, dabartiniai paaugliai gerokai pakeis finansinio raštingumo situaciją, kai ateis į darbo rinką ir sukaups investicijoms reikalingas sumas. Nors ir šiandien tai padaryti nėra sunku – sutelktinio finansavimo platformose galima investuoti nuo 50 eurų.
„Profitus“ platformoje mažiausia reikalinga suma – 100. Jau turime daugiau nei 100 nepilnamečiams asmenims tėvų sukurtų paskyrų. Vis daugiau paauglių pradeda investuoti kartu su tėvais bei mokosi rūpintis savo santaupomis, kad jos „netirptų“ taupyklėse. Didelį postūmį tam davė buvusi labai aukšta infliacija. Šis efektas neslopsta, o ateityje, mažėjant indėlių palūkanoms, susidomėjimas investavimu tik didės“, – sakė ji.
Po pernai mokyklose vykdyto projekto įmonės įkūrėja pastebėjo, kad jaunimas dažniausiai domisi investavimu į akcijas, kriprovaliutas bei NFT dėl didelės potencialios grąžos. Tačiau, jos teigimu, jaunimas ne visuomet sugeba įvertinti prisiimamą investicijų riziką.
Kokių priemonių imamasi?
Lietuvos verslai vykdo nemažai iniciatyvų, kad žmonių sąmoningumas asmeninių finansų atžvilgiu didėtų. Prie to prisideda ir valstybinės institucijos, tad galimybių sužinoti, kaip taupyti, sudaryti biudžetą ar investuoti – apstu.
Pavyzdžiui, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras buvo įkurtas būtent finansinio raštingumo gerinimui. Jis organizuoja renginius, regia informacinį turinį, ieško patrauklių formų, kaip kviesti žmones tobulėti ir keisti bei gerinti savo gyvenimus.
„Šiais metais daug dėmesio skiriame visuomenės švietimui apie tai, kaip apsisaugoti nuo finansinių sukčių. Viena iš šių dienų aktualijas atitinkančių priemonių – pernai metų pabaigoje visuomenei pristatytas stalo žaidimas „Sukčių voratinklis“. Šį mėnesį kviesime vaikus ir jaunimą į Pasaulinės pinigų savaitės veiklas, o balandį minėsime Nacionalinę finansinio raštingumo dieną, kuri skirta kasmet priminti, kad finansinis raštingumas gali pagerinti mūsų gyvenimus“, – sakė V.Dičpinigaitienė.
Paklaustas apie šiuo metu taikomas informacines priemones J. Clavas pastebėjo, kad paskutiniu metu situacija Lietuvoje keičiasi į geresnę pusę. Atsiranda daugiau privačių ir valstybinių iniciatyvų ugdant Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą: tinklalaidžių, edukacinių webinarų, bankų bei kitų įstaigų vykdomų programų. Lietuvoje vyksta ir įvairios konferencijos šia tema.
„Mūsų su partneriais organizuojama konferencija „Finansinės laisvės forumas“ kasmet sutraukia vis daugiau žmonių, tai rodo, kad besidominčių asmeninių finansų valdymu, investavimu, verslu žmonių skaičius Lietuvoje auga. Priemonių tikrai yra nemažai, tik, ko gero, tam, kad įvyktų rimtesnis proveržis, reikia daugiau laiko ir dar didesnio dėmesio valstybiniu lygmeniu“, – kalbėjo mokymų lektorius.
„Profitus“ taip pat labai daug dėmesio skiria finansinio raštingumo skatinimui. Įmonė jau surengė keliasdešimt renginių, kuriuose kalbėta apie investavimo instrumentus su įvairių sričių ekspertais. Renginiuose aiškinama, kas yra obligacijos, akcijos, investicijos į žemę, kuo rizikingos kriptovaliutos.
Visos temos turi vieną tikslą – padėti žmonėms suprasti, kas yra atsakingas finansų tvarkymas, kiek santaupų verta investuoti, kaip paskirstyti investicijas, kad jos būtų kuo saugesnės.
„Kartu su partneriais nuo 2022 m. organizuojame konferenciją „Financial Freedom Forum“, skirtą visiems investuotojams, nuo pradedančio iki profesionalo, kuriose kalbame apie investavimo galimybes bei dalinamasi patirtimi. Dalinimasis patirtimi pakeičia kiekvieno dalyvio požiūrį į investavimą ir finansų valdymą“, – apie savo indėlį pasakojo V.Čijunskytė.
Pataria mokytis iš gerų pavyzdžių
Pašnekovai vieningai sutarė, kad vienas iš geriausių būdų mokytis finansinio raštingumo – geras pavyzdys. Pasak V.Dičpinigaitienės, žmonėms neužtenka patikėti savo jėgomis, geriausia – pamatyti stebint tuos asmenis, kurie realiai keičia savo įgūdžius ir žingsnis po žingsnio gerina savo padėtį.
„Nereikia dairytis į milijardierių istorijas, finansinio raštingumo galima pasimokyti iš žmonių, kurie yra panašūs į mus, gaunantys panašias pajamas ir išmokę elgtis protingai su savo finansais: atsideda tam tikrą sumą pinigų taupymui, didesnes sumas laiko indėlių forma, susilaiko nuo perteklinio apsipirkinėjimo naudojantis kreditais, po truputį, saugiai investuoja“, – sakė LB atstovė.
J.Clavas pridūrė, kad pasitikėjimas stiprinamas edukacija, nes viskas prasideda nuo tinkamo pagrindo, kuris turi įtakos mąstymui. Aukštesnį finansinį raštingumą turinys asmenys statistiškai linkę dažniau imtis veiksmų patys.
V.Čijunskytė įsitikinusi, kad labai didelę įtaką turi ir finansinio savarankiškumo ugdymas nuo mažens. Įmonė turi ne vieną pavyzdį, kaip tėvai, savo vaikams sukūrę paskyras „Profitus“, investuoja kartu su jais. Paskyrą šioje platformoje galima sukurti vaikui nuo 7 m. Šiandien vidutinis nepilnamečių investicinis portfelis joje siekia 812 eurų.
Profesionalūs investuotojai dažniausiai planuoja kelerius metus į ateitį, panašiai daro ir dalis tėvų – investuodami vaiko pinigus tam, kad sulaukęs pilnametystės jis turėtų sukauptą kapitalą.
„Labai aiškiai matome augantį „Profitus“ platformos bendruomenės finansinį sąmoningumą – investavimas planuojamas vis ilgesniam periodui bei vis labiau diversifikuojamos investicijos. Pastarasis pokytis išryškėjo pernai, kuomet dėl didelės infliacijos investuotojai ieškojo kuo didesnio uždarbio, taigi, rinkosi ir rizikingesnius projektus. Tačiau tai darė sumaniai, nedėdami visų sumų į vieną projektą, o jas skaidydami. Kiti investavimą per mūsų platformą vertina kaip galimą taupymą mokesčiams, pavyzdžiu, dirbantys su individualia veikla. Investavę santaupas metams jie uždarbį skiria daliai mokesčių“, – sakė V.Čijunskytė.
Paklausta, kada turėtų pasikeisti dabartinė situacija dėl lietuvių finansinio raštingumo, LB atstovė priminė, kad finansinio raštingumo didinimas nėra baigtinis procesas: „Finansiniai produktai keičiasi, didelę įtaką daro skaitmenizacija. Kartos taip pat keičiasi, išgyvendamos skirtingus ekonomikos ciklo etapus ir turėdamos skirtingus patyrimus. Tad, ar bendras finansinio raštingumo gerėjimas mūsų šalyje bus greitesnis, ar lėtesnis priklausys nuo daugybės veiksnių. Ką galima būtų pakeisti greičiau – pradėti nuo savęs, taip rodant pavyzdį aplinkiniams. Plintantis teigiamas pavyzdys gali sukurti reikšmingą efektą.“
