Aštuonerius metus afganistanietis Abdulas Basiras Yousufis vertėjavo Lietuvos kariams, vykdant misijas Afganistane. Dėl bendradarbiavimo su NATO pajėgomis gimtinėje jam kilo grėsmė, todėl 2016 m. A.B.Yousufis pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Čia jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, leidžiantis nuolat gyventi Lietuvoje.
Praėjus dvejiems metams po atvykimo į Lietuvą A.B.Yousufis kartu su šeima, kurią prieš pusę metų papildė dar vienas narys – kovo mėnesį gimusi dukra, šiuo metu gyvena Vilniuje.
-
Į Lietuvą iš pabėgėlių stovyklos atvyko lietuvių kariams talkinęs afganistanietis
-
Afganistanietis Basiras vis dar nesigundo Antano Guogos pasiūlymu dirbti Anupriškėse
-
Tiesa ar melas? V.Mazuronis: „A.Guogos priglaustas pabėgėlis nenori dirbti ir gauna 600 eurų mėnesinę išmoką“
-
Lietuvoje gyvena keturi su šalies kariais dirbę afganistaniečiai
„Carito“ Užsieniečių integracijos centras praėjusią savaitę surengė atvirų durų dienas, siekdamas visuomenę supažindinti su Lietuvoje gyvenančiais pabėgėliais.
Ten 15min A.B.Yousufis skundėsi, kad Lietuvoje jam gyvenimas nėra lengvas. Esą turint pabėgėlio statusą, sunku išsinuomoti būstą, rasti nuolatinį darbą, o per mėnesį išgyventi už kelis šimtus eurų – labai sudėtinga. Jo nuomone, vertėjais turėtų būti rūpinamasi labiau.
Tikėjosi draugų pagalbos
Pašnekovas prisiminė laikus, kuomet kartu dirbo ir vertėjavo Lietuvos kariams.
„Lietuvių kariuomenei Afganistane tiek daug padėdavau. Mes labai draugiškai bendravome – kaip broliai, kartu valgydavome, vaikščiojome. Nebuvo jokių problemų, jie kreipdavosi į mane ir prašydavo pagalbos“, – pasakojo jis.
Sakiau, kad turiu daug draugų ir jie man padės. Tačiau, kai atvykau, jie mane pamiršo, – tikino A.B.Yousufis.
Bėgdamas iš Afganistano A.B.Yousufis atsidūrė Graikijoje, kur savo draugams pasakojo, kad keliaus į Lietuvą, pas savo draugus kariškius.
„Graikijoje manęs klausė – ką tu Lietuvoje darysi? Aš sakiau, kad turiu daug draugų ir jie man padės. Tačiau, kai atvykau, jie mane pamiršo“, – liūdnai kalbėjo pašnekovas.
Sako, kad vertėjai verti didesnės paramos
A.B.Yousufisio nuomone, vertėjams Lietuvoje turėtų būti skirta daugiau dėmesio.
„Pavyzdžiui, Italijos, JAV, Vokietijos, Ispanijos kariuomenės Afganistane taip pat turėjo savo vertėjus. Juos pasikvietė į tas šalis, kur suteikė butus. Ten vertėjus moko ir padeda susirasti darbą.
O aš Lietuvoje įgijau pabėgėlio statusą, bet mums sunku surasti butą, iš valstybės jokios pagalbos nesulaukiu – duoda kelis šimtus eurų ir viskas. Sunku čia, Lietuvoje“, – atsiduso pašnekovas.
Jis nerimauja, kaip jam reikės išlaikyti šeimą už minimalias mėnesio pajamas.
„Vienas mano draugas iš Afganistano mokosi Švedijoje ir per mėnesį gauna apie 1300 eurų. Dabar aš nedirbu, esu tėvystės atostogose, bet kai pradėsiu dirbti, kaip man reikės už 400 eurų išlaikyti šeimą, mokėti buto nuomą? Nežinau, kaip čia bus“, – susirūpinęs kalbėjo jis.
Teks laukti dešimtmetį
Anot A.B.Yousufio, yra neteisinga, jog jis, 8 metus dirbęs su lietuviais, Lietuvoje turi gyventi dar 10 metų, kad galėtų įgyti Lietuvos pilietybę.
„Prancūzijoje yra kitaip. Čia užtenka pragyventi kelerius metus, išmokti kalbą, išlaikyti egzaminą ir gausi pilietybę. O Lietuvoje reikia pragyventi dešimt metų. Aš su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbau aštuonerius metus, dar dešimt metų turiu gyventi ir dirbti čia, kad gaučiau Lietuvos pilietybę“, – pasakojo A.B.Yousufis.
Su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbau aštuonerius metus, dar dešimt metų turiu gyventi ir dirbti čia, kad gaučiau Lietuvos pilietybę, – kalbėjo jis.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė negalėjo konkrečiai pakomentuoti šio atvejo dėl asmens duomenų saugumo tvarkos, tačiau patikino, kad Lietuvos pilietybė įgyjama šalyje pragyvenus dešimtmetį.
„Pilietybė natūralizacijos būdu suteikiama tiems, kurie 10 metų pragyvena Lietuvoje, o kreipimosi dėl pilietybės metu turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jie taip pat turi būti išlaikę lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus“, – vardijo E.Gudzinskaitė.
15min pasidomėjo, kad, norint įgyti Prancūzijos pilietybę, šalyje reikia gyventi bent 5 metus.
Lietuvoje gimusi dukra lietuve netapo
A.B.Yousufis susirūpinęs ne tik dėl savo, bet ir dukros, prieš pusmetį gimusios Lietuvoje, pilietybe.
„Man sakė, kad Lietuvoje gimusi dukra gaus Lietuvos pilietybę, tačiau ji, kaip ir aš, gavo dokumentą su pabėgėlio statusu ir čia turės gyventi 10 metų, kad gautų Lietuvos pilietybę“, – tikino jis.
Migracijos departamento direktorė E.Gudzinskaitė paaiškino, kad yra tokia tvarka.
„Jeigu abu tėvai turi užsienio valstybės pilietybę, vaikas Lietuvos pilietybės gimdamas neįgyja. Vaikui taip pat suteikiamas pabėgėlio statusas“, – aiškino Migracijos departamento vadovė.
Jeigu abu tėvai turi užsienio valstybės pilietybę, vaikas Lietuvos pilietybės gimdamas neįgyja, – informavo Migracijos departamento direktorė.
Bėgo iš Afganistano
15min primena, kad aštuonerius metus afganistanietis Abdulas Basiras Yousufis vertėjavo Lietuvos kariams, vykdant misijas Afganistane. Ten jis išmoko lietuvių kalbą ir dirbo vertėju.
Tačiau gavęs grasinantį laišką iš Talibano už tai, kad dirbo su NATO pajėgomis, pajuto, kad jam ir jo šeimai kilo pavojus.
2016 m. socialiniame tinkle „Youtube“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame A.B.Yousufis viešai pasiprašė prieglobsčio, būdamas stovykloje Graikijoje.
Lietuva jo prašymą išgirdo ir jau tų pačių metų balandžio mėnesį jis buvo Lietuvoje. A.B.Yousufiui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, kuris neterminuotam laikui suteikia teisę nuolat gyventi Lietuvoje.
Kelis mėnesius A.B.Yousufis gyveno Rukloje įsikūrusiame pabėgėlių priėmimo centre, kur kiek vėliau atvyko ir jo šeima.
