Rusijos mieste Rostove prie Dono registruotame „Kapital banke“ lietuviai šeimininkauja nuo praėjusių metų.
Banko direktorių tarybos pirmininku išrinktas buvęs SEB banko viceprezidentas Arturas Feiferas „15min“ teigė, kad banką Rusijoje verslininkai nusprendė įsigyti, nes šioje šalyje – perspektyvi, sparčiai auganti rinka. „Suprantame, ko reikia rusų klientams, ir galime jiems pasiūlyti vakarietišką aptarnavimo kokybę. Smulkiam ir vidutiniam segmentui trūksta dėmesio iš didelių Rusijos bankų“, – sakė verslininkas.
A.Feiferas tikino, kad „Kapital bankas“ vystomas puikiai: duris atvėrė nauji klientų aptarnavimo skyriai, įdiegta nauja IT bankinė sistema. „Su nauja Rusijai paslaugų koncepcija banko turtas per metus išaugo keletą kartų, bankas įgijo klientų“, – pridūrė pašnekovas.
Su nauja Rusijai paslaugų koncepcija banko turtas per metus išaugo keletą kartų, - tikina A.Feiferas.
Anot direktorių tarybos pirmininko, Lietuvoje „Kapital bankas“ paskolų nedalys, tačiau jis finansuoja lietuvių projektus Rusijoje.
Akcijos – kaip bandelės
A.Feiferui priklauso 9,51 proc. banko akcijų, tokią pat dalį „Kapital banko“ akcijų valdo „Makrokoncert“ padalinio Lietuvoje vadovas Vaidas Zdancevičius. Šis verslininkas apie pirkinį su „15min“ kalbėjo nenoriai.
„Tai yra asmeniniai dalykai, nelabai norėčiau komentuoti, – paklaustas, kodėl ryžosi investuoti į Rusijos banką, sakė V.Zdancevičius. – Nesu viešas asmuo, galiu sau leisti nekomentuoti tokių dalykų. Tiesiog verslo projektas.“
Paklaustas, ar lietuviams verslininkams nebuvo sunku įsigyti banką Rusijoje, V.Zdancevičius teigė, kad akcijos – kaip bandelės, perki – parduodi. Jis pridūrė turintis ir kitų užsienyje veikiančių bankų akcijų.
„Kapital banko“ interneto tinklalapyje nurodoma, kad 9,73 proc. jo akcijų priklauso anksčiau bendrovei „Makroconcert“ Lietuvoje vadovavusiam Giedriui Klimašauskui.
Didžiausias „Kapital banko“ akcininkas – lengvatinio apmokestinimo bendrovė „Kliugasen“, kuri priklauso Lietuvos verslininkams Arūnui Mikniui, Veronikai Parnikovai ir Linui Jakui. Šie verslininkai taip pat yra įsigiję „Kapital banko“ akcijų kaip fiziniai asmenys.
Antras pagal dydį akcininkas yra įmonė „Iroketa Holdings Limited“. Informacijos apie šią bendrovę – nedaug, jos tinklalapyje nurodoma, kad ji užsiima investavimu, o pagrindinė jos būstinė yra Kipre.
6,9 proc. „Kapital bank“ akcijų nusipirko verslininkas Paulius Baltrėnas, 3,24 proc. – Arvydas Padleckas.
Ryšiai su oligarchais
„Kapital banko“ direktorių tarybos narys Darius Zakarauskas anksčiau Rusijos žiniasklaidai teigė, kad pirkinį įsigijo grupė tarpusavyje pažįstamų verslininkų, kurie per trejus metus į jo plėtrą ketina investuoti 30 mln. eurų.
Anot D.Zakarausko, „Kapital bankas“ neketina prisirišti prie regiono, jo savininkų planuose – plėstis visoje Rusijoje.
„Kiekvienas investuotojas turi verslą Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir Rusijoje, jų veiklos sritys – koncertų organizavimas, interneto projektų plėtra, žiniasklaida, nekilnojamasis turtas ir finansinės paslaugos. Rusijos banko įsigijimą inicijavo A.Miknius“, – leidiniui „Gorod N“ anksčiau sakė jis.
Banko interneto svetainėje rašoma, kad D.Zakarauskas bent jau iki praėjusių metų vadovavo didžiausiai Bosnijos ir Hercegovinos molžemio gamyklai „Birac“ bei boksitų kasykloms „Boksit“ bei „Rudnik Boksita“. Šias įmones kontroliuoja prieštaringai vertinamo verslo magnato Vladimiro Romanovo valdoma Ūkio banko investicinė grupė. V.Romanovas Rusijoje turi daug verslo interesų.
A.Miknius anksčiau ne kartą vadintas renginių organizavimo bendrovės „Makroconcert“, bet ir kaip galimas žiniasklaidos bendrovės „Balsas.lt leidiniai“ savininkas. Kas valdo šią agresyviai besiplečiančią žiniasklaidos grupę, nuolat spėliojama, nes tikruosius savininkus gaubia paslapties migla.
Anksčiau spauda rašė, kad bendrovės „Keiinvestment“ akcininkas ir direktorius A.Miknius įmonę „Balsas.lt leidiniai“ valdo per savo padalinį epasas.lt. Vėliau vieninteliu žiniasklaidos grupės akcininku buvo pristatomas A.Mikniaus tėvas Rimantas Miknius.
Tiesa, Registrų centras anksčiau nurodė, kad vienintelė grupės akcininkė yra Liudmila Ivleva, vadovaujanti bendrovei „Mikotel Group“. Pastarosios savininkas – R.Miknius.
Paslaptimi išlieka ir tai, kokie ryšiai sieja „Balsas.lt leidinius“ ir Viktoro Uspaskicho Darbo partiją. 2007-ųjų pabaigoje, kai epasas.lt nusipirko interneto svetainę balsas.lt, A.Mikniaus asistentei išsprūdo, kad apie naujienų portalą žurnalistai gali pasikalbėti su už portalo vystymą atsakingu žmogumi – Vytautu Gapšiu, vienu iš Darbo partijos vadovų. Šioje bendrovėje kurį laiką dirbo ir buvusi įtakinga Darbo partijos veikėja Vitalija Vonžutaitė, dabar drauge su V.Uspaskichu ir V.Gapšiu teisiama Darbo partijos finansinių machinacijų byloje. Grupei priklausančios žiniasklaidos priemonės apie V.Uspaskichą ir kitus „darbiečius“ rašo arba gerai, arba nieko.
Rusiško banko neįsileido
Filialo ar dukterinio banko Lietuvoje šiuo metu neturi nė vienas rusiško kapitalo bankas. Anksčiau toks bankas buvo liūdnai pagarsėjęs „Snoras“, kurio didžiausias akcininkas buvo Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas.
Rimtus ketinimus ateiti į Lietuvos rinką reiškė Rusijos bankas „Investicionnyj torgovyj bank“, jis atliko tyrimus, kurioje srityje dirbti naudingiausia, jau rinkosi ir darbuotojus, tačiau viltis sudaužė Lietuvos bankas, balandžio pabaigoje neišdavęs Rusijos bankui leidimo steigti atstovybę Lietuvoje.
Lietuvos bankas sprendimą motyvavo tuo, kad „Investicionnyj torgovyj bank“ nepateikė išsamios informacijos apie akcininkus. Pagal šia informaciją būtų sprendžiama apie banko patikimumą.
Rusams pinigų kilmė mažai rūpi
Įsteigti banką ar jo padalinį Lietuvoje yra gerokai sunkiau, nei nusipirkti banką Rusijoje, - sako S.Kropas.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
„Įsteigti banką ar jo padalinį Lietuvoje yra gerokai sunkiau, nei nusipirkti banką Rusijoje, nes Lietuvoje bankininkystės veiklai taikomi griežtesni reikalavimai. Rusijos, ir, pavyzdžiui, Ukrainos verslininkams jie yra sunkiai įgyvendinami, nes reikalaujama aiškiai nurodyti, kaip ir kada uždirbti investuojami pinigai, kokia akcininkų sudėtis. Daugeliui ne taip paprasta tokią informaciją pateikti.
Kiek man tenka bendrauti su Rusijos bankų asociacija, šioje šalyje tai – antraeiliai dalykai, jie šių reikalavimų ne itin skuba įgyvendinti. Tad iš tos aplinkos, kur silpnesni reikalavimai, ateiti pas mus yra sunku, lūkesčiai didesni nei galimybės. Tada apetitas dingsta. Tikrai nemanau, kad Rusijos bankui ateiti į Lietuvą sutrukdė „Snoro“ istorija ar kokie nors politiniai dalykai.
Bankinę veiklą Lietuvoje vystantys verslininkai norėjo plėstis į Rusiją, tačiau šie projektai buvo sustabdyti dėl neaiškios reguliavimo aplinkos ir sudėtingų sąlygų. Ar fiziniai asmenys iš Lietuvos turi idėjų ten investuoti, nežinau, todėl pakomentuoti negaliu.“
