Prieš porą metų P.Briedis kartu su mokslininkų komanda įgyvendino „Mechatroninio SLA tipo 3D spausdintuvo modernizavimo“ projektą.
„Norėjome daugiau pasidomėti tokio tipo fotopolimerus naudojančiais 3D spausdintuvais. Manome, kad jie yra labai perspektyvūs ir būtų itin naudinga patiems gaminti spausdinimui reikalingas medžiagas, nes pačių pagamintų medžiagų savikaina būtų apie 10 kartų mažesnė nei rinkos kaina“, – sako P. Briedis.
Tokio tipo spausdintuvai gali gaminti nuo juvelyrinių ar smulkiosios mechanikos gaminių, iki itin brangių, poros metrų skersmens dydžio automobilių detalių.
„Robotikos mokyklos“ įkūrėjo teigimu, tokio tipo spausdintuvai gali gaminti nuo juvelyrinių ar smulkiosios mechanikos gaminių, iki itin brangių, poros metrų skersmens dydžio automobilių detalių. Tačiau pastarosioms gaminti pritaikyti vos keli spausdintuvai pasaulyje. Būtent į spausdintuvais kuriamų stambiagabaričių produktų gamybą orientavosi P.Briedis.
Projektą „Robotikos mokykla“ įgyvendino kartu su Vilniuje įsikūrusio Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) mokslininkais.
„Institutas įsigijo 3D spausdintuvą, tyrėjai maišė medžiagas, testavo ir padėjo mums suprasti, kaip galima modernizuoti spausdintuvą ir padidinti jo spausdinimo plotą. Sukaupėme daug naudingos informacijos“, – teigia jis.
Pašnekovo teigimu, „Robotikos mokykla“ ilgainiui nusprendė daugiau orientuotis į mokomąją veiklą, bet savo žinias ir patirtį perdavė kelioms mokslininkų komandoms, kurios tęsia pradėtą darbą. „Dabar pagrindinis jų siekis yra sukurti pigesnius medžiagų mišinius 3D spausdintuvams“, – tikina P.Briedis.
Pasinaudojo ES finansavimu
Projektą įgyvendinti „Robotikos mokyklai“ padėjo ir ES fondų investicijos – finansavimas pagal Ūkio ministerijos administruojamą priemonę „Inovaciniai čekiai“.
Galimybė gauti finansavimą yra labai svarbi paspirtis“, – sako P.Briedis.
„Apie šią ES investicijų priemonę sužinojome iš Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) reklamos. Jau seniai domimės agentūros skelbiamais kvietimais, o išgirdę apie priemonę „Inovaciniai čekiai“, nusprendėme teikti paraišką. Mums, kaip mažai įmonei, buvo suteiktas svarus, 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų siekęs finansavimas“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, tokios priemonės kaip „Inovaciniai čekiai“ padeda inovacijų kūrėjams kurti produktus be didelių pradinių investicijų.
„Inovacijos yra labai reiklios finansams, nes kol nėra išvystyto produkto, tol neuždirbama pajamų, kurios reikalingos atsiskaitymui su inžinieriais, gamybininkais ar užmokesčiui už detales, programavimą. Galimybė gauti finansavimą yra labai svarbi paspirtis“, – sako P. Briedis.
Suvienija mokslą ir verslą
„Inovacinių čekių“ priemonės tikslas – skatinti verslą ir mokslą užmegzti pirminius kontaktus, tęsti jau pradėtas kartu vykdyti mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros veiklas bei paskatinti įmones aktyviau vykdyti inovacinę veiklą ir pasinaudoti bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis teikiamomis galimybėmis.
Finansavimo dydis priklauso nuo įmonės dydžio: didelei įmonei skiriamas finansavimas siekia nuo 25 % iki 50 % fiksuotos sumos; vidutinei įmonei – nuo 35 % iki 60 %; labai mažai ir mažai įmonei – nuo 45 % iki 70 %.
Ūkio ministerija kartu su MITA šių metų sausio mėn. paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Inovaciniai čekiai“.
Ūkio ministerija kartu su MITA šių metų sausio mėn. paskelbė pirmąjį kvietimą teikti paraiškas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Inovaciniai čekiai“. Kvietimui numatyta investicijų suma – 2,5 mln. eurų. Paraiškas įmonės kviečiamos teikti iki 2017 kovo 16 d. 16 val.
Iki 2020 m. numatoma skelbti keturis kvietimus teikti paraiškas pagal šią priemonę. Iš viso iki 2020 m. projektams pagal priemonę „Inovaciniai čekiai“ įgyvendinti numatoma skirti 10,137 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų.
Daugiau informacijos apie priemonę „Inovaciniai čekiai“ galima rasti Ūkio ministerijos (www.ukmin.lt), MITA (www.mita.lt) arba ES investicijų (www.esinvesticijos.lt) svetainėse.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ūkio ministerija, jos skelbimas finansuojamas ES lėšomis.
