Tikėtina, kad PPO nare Rusija taps kitų metų rudenį. Tačiau Rusija išsiderėjo pereinamąjį laiką ir eksportuotojams teks luktelėti – prekybos vartai kai kuriems sektoriams plačiau atsivers po septynerių ar dvylikos metų.
„Lietuvos rytas“ rašo, jog Rusijai derybose su PPO pavyko išsaugoti mėsos importo kvotas, kurias ji yra įvedusi siekdama apginti savo ūkininkus ir perdirbėjus. Tačiau Lietuvos mėsos perdirbėjams reikšmingesni nei mėsos kvotos būtų vienodi fitosanitarijos reikalavimai.
Dėl to, kad Rusijoje galioja griežtesnės nei ES normos, ne kartą buvo sustabdytas mėsos ir pieno perdirbėjų produkcijos eksportas į šią šalį. Be to, iki šiol į ją apskritai nebuvo galima vežti nei sodinukų, nei sėklų. Bene daugiausia – nuo 40 iki 5 proc. – kris gyvų kiaulių eksporto muitas.
Prekeiviai naudotais automobiliais puoselėja viltį, kad, Rusijai nors kiek atleidus muitų kilpą, jų verslas įkvėps oro. Laikai, kai per metus rusai ir kazachai nupirkdavo apie 0,5 mln. naudotų automobilių, jau pamiršti. Iki 2009-ųjų jie į Rusiją buvo gabenami ir lėktuvais, ir traukiniais. Bet prieš trejus metus „laikinai padidinus“ muitus prekyba sustingo.
„Pirkėjų iš Rusijos nebėra. Jeigu ir atsiranda vienas kitas, jie dairosi ne senesnių nei trejų metų, mažos galios automobilių“, – sakė Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos vadovas Gintas Brazdžius.
Jis neabejojo: jei muitai naudotiems automobiliams būtų sumažinti taip, kaip žadėta, maždaug po metų prekyba naudotais automobiliais gal ir suaktyvėtų. Bet jei tai bus padaryta po septynerių metų, verslas sunyks.
