Lietuvoje daugėja taupančių, bet ne visiems tam pakanka lėšų

Ekonominė situacija šalyje – išaugusios kainos, bankų palūkanų, taip pat ir indėlių, normos bei neapibrėžtumas paskatino gyventojų finansinės elgsenos pokyčius. Daugiau gyventojų taupo bei atsideda didesnes sumas, tačiau kartu nerimauja dėl pajamų, kurios nėra pakankamai didelės, rašoma Šiaulių banko pranešime spaudai.
Taupymas
Taupymas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Šeimos finansų ekspertai pastebi besikeičiančias tendencijas ir pataria taupyti bei investuoti lanksčiai bei rinktis įvairesnius būdus.

INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės užsakymu šį balandį atliktas reprezentatyvus Gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atskleidė, kad taupo trys iš keturių (76 proc.) gyventojų – tai yra 4 procentiniais punktais daugiau nei pernai. Kasmet atliekamas tyrimas rodo, kad šis skaičius kasmet nuosekliai auga. Palyginti, 2020 metais taupė du iš trijų (66 proc.) gyventojų.

Gyventojus taupyti skatina ir pasikeitusi situacija indėlių rinkoje. Besikeičianti palūkanų aplinka, pasibaigusi pandemija, suaktyvėjęs vartojimas, išaugusi konkurencija, pakeitė situaciją ir taupymo sąlygas klientams. Daugelis kredito įstaigų pagerino taupymo sąlygas ir pasiūlė reikšmingas palūkanų normas už terminuotuosius indėlius.

Pavyzdžiui, Šiaulių bankas vien nuo 2022 metų rugsėjo net 7 kartus kėlė indėlių palūkanų normas ir dabar jos siekia 4 proc. (renkantis neatšaukiamą Terminuotąjį indėlį Plius 1 metų trukmės terminui. Mažiausia indėlio suma 100 Eur, klientams suteikiama galimybė rinktis palūkanų išmokėjimo periodiškumą ir tai neturi įtakos palūkanų normų dydžiui).

„Stebime tendenciją, kad lėšų kaupimo forma indėlių produktuose domisi vis didesnė klientų dalis, stebime augantį indėlių portfelį ne tik tarp gyventojų, bet ir tarp smulkiojo ir vidutiniojo verslo klientų.

Šiaulių bankas skaičiuoja, kad nuo praėjusių metų vidurio juridinių klientų terminuotųjų indėlių portfelis išaugo 67 proc., o gyventojų indėlių portfelis augo net 19 proc. Tai rodo aiškią tendenciją, kad klientai linkę perkelti savo lėšas į indėlių sandorius. Nors infliacija šiai dienai vis dar aukšta, tačiau taip taupant prarandama mažiau“, – pastebi Šiaulių banko taupymo ir investavimo projektų grupės vadovė Aušrinė Vilimavičiūtė.

Anot jos, situacija rinkoje pasikeitė labai greitai ir drastiškai – dar visai neseniai dauguma bankų už klientų indėlius apskritai nemokėjo jokių palūkanų arba jos buvo itin mažos. Tai, kad sparčiai išaugo klientų indėliai bankuose, nulėmė Covid-19 pandemija ir dėl jos taikomi suvaržymai. Pavyzdžiui, iki pandemijos lietuviai užsienyje atostogų metu išleisdavo net iki 2 mlrd. Eur. Vartojimas šalies viduje taip pat buvo net kelis kartus didesnis. Taip pat neramumai dėl ateities – pandemija, o paskui ir Rusijos karas Ukrainoje paskatino gyventojus kaupti santaupas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų