Šalia dabar esančių terminuotojo ir vadinamojo „einamojo“ indėlių kredito įstaigos nori įteisinti dar vieną – taupomąjį. Tam reikia taisyti Civilinį kodeksą, kuris dabar numato, kad atsiimti banke padėtus pinigus galima bet kada, nors ir prarandamos sukauptos palūkanos.
Bankų asociacijos vadovo teigimu, taupomasis indėlis nuo kitų dviejų skirtųsi tuo, kad padedamas jis būtų ilgiau nei metams, o atsiimti jį būtų sunkiau. Tačiau šio indėlio savininkas gautų aukštesnes palūkanas, nei mokamos už kitų rūšių indėlius.
Taupomasis indėlis nuo kitų dviejų skirtųsi tuo, kad padedamas jis būtų ilgiau nei metams, o atsiimti jį būtų sunkiau.
„Žmonės, kurie turi laisvų pinigų ir taupo kokiems nors konkretiems tikslams ir mato, kad artimiausiu metu jiems tikrai nereikės tų pinigų, jie galėtų naudotis tokia galimybe – taupomaisiais indėliais. Aišku, būtų labai apsunkinta arba visai nebūtų galimybės juos atsiimti anksčiau laiko. Bet už tokius indėlius būtų galima mokėti aukštesnes palūkanas. Tradiciškai tai būna apie 150-200 bazinių punktų“, – teigia Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
„Manau, kad žmonės tiesiog pasvertų, kas jiems yra svarbiau – ar uždirbti didesnes palūkanas ir atsisakyti galimybės disponuoti indėliu tam tikrą laiką, ar, vis dėlto, gauti mažesnes palūkanas arba jų išvis negauti, bet turėti galimybę bet kada disponuot tais pinigais“, – apie galimą naują indėlių rūšį pasakoja Centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.
Turėti finansinių resursų tam tikrą garantuotą laiką bankus įpareigoja ir saugumo reikalavimai. Sistema esą ne kartą pajuto, ką reiškia žmonių panikos priepuoliai, kai dėl gandų iš bankų staigiai išplaukia didžiulės sumos.
Ilgesniam laikui joms patikėtus pinigus kredito įstaigos galėtų skolinti verslui arba investuoti ilgam ir taip tikėtis uždirbti, trumpalaikės investicijos nėra pelningos. Bijoti, kad dėl to galėtų sumažėti taupomojo indėlio vertė, esą, nereikia, nes jis nebūtų susietas su jokiais indeksais.
„Papildoma galimybė gauti didesnes palūkanas ir padėt pinigus ilgesniam laikui yra sveika ir žmogui, ir ekonomikai. Ir tiem patiem bankam tam tikro užtikrintumo atsiranda, kai jie tuos pačius pinigus perskolina ilgesniam terminui. Tai, manykim, kad tai šiaip jau nėra blogai“, – sako Bankų klientų asociacijos prezidentas Rūtenis Paukštė.
Pavojus, esą, galėtų būti tada, jei žmonės susigundytų didesnėmis palūkanomis, bet visai nesigilintų į kitus sutarties punktus.
Taupomąjį indėlį turi daugelis šalių. Lietuvoje panašų produktą maždaug nuo 2000-ųjų kelerius metus siūlė kredito unijos, iki kol pataisytas Civilinis kodeksas. Tačiau indėlis, anot unijų, nebuvo populiarus, nes buvo naujas, be to, lietuviams gal psichologiškai buvo svarbu žinoti, kad lėšas jie gali atsiimti, kada tik užsimanys. Dabar dėl naujo indėlio įteisinimo ir kodekso pataisų beveik jau sutarta su politikais.
Žmonių noras taupyti, nekylant terminuotųjų indėlių palūkanoms, sumenko ir transformavosi. Bendra indėlių suma bankuose per 2-ąjį ketvirtį sumažėjo beveik procentu iki 19 milijardų 230 milijonų eurų. Daugybę metų vien augęs, terminuotųjų indėlių populiarumas sumenko, bet pinigus žmonės mieliau ėmė laikyti sąskaitose, kas formaliai irgi yra indėliai iki pareikalavimo.
