Šiaulių bankas aiškinsis, kurie Ūkio banko indėliai yra teisėti, kurie ne. Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda stebėjosi kai kurių indėlių sąlygomis. Pavyzdžiui, indėlio terminas baigiasi tuomet, kai žmogui turėtų sukakti 107 metai. Arba indėlis nuo 4 tūkst. Lt užauga iki 200 tūkst. Lt, jį bandoma papildyti suma, kurios kilmė nėra itin aiški.
Tačiau, kad ir kaip kurioziškai atrodytų kai kurios indėlių sąlygos, gali būti, kad jos neprasilenkia su įstatymais.
Šiaulių bankas turi tam tikrą problemą – jis perėmė indėlius, kurie dabartinėmis rinkos sąlygomis neša nuostolius, – sakė V.Plunksnis.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis tikina, kad palankios sąlygos galėjo būti sudarytos per krizę, kai mažieji bankai ieškojo būdų išsigelbėti.
„Šiaulių bankas turi tam tikrą problemą – jis perėmė indėlius, kurie dabartinėmis rinkos sąlygomis neša nuostolius. Tačiau prisiminus, kas dėjosi rinkoje 2008–2009 metais, kai pasaulį krėtė finansų krizė, tai iš esmės visi bankai siūlė dideles palūkanas už indėlius ir, aišku, investavo tie, kurie žino, kad krizės ateina ir praeina. Tai jie pasinaudojo galimybe atsidaryti kaupiamuosius indėlius, kuriuos galima papildyti“, – 15min.lt sakė Vytautas Plunksnis.
Tokių indėlių galėjo būti ne tik Ūkio, bet ir kituose bankuose.
„Bet didieji bankai nusistato labai aiškius terminus, pavyzdžiui, kad papildyti indėlį galima tik artimiausius dvejus metus, vėliau – ne. Indėlio trukmė yra ribota, kitas dalykas – paprastai bankai, aišku, to labai garsiai klientams nesako, bet pasilieka galimybių peržiūrėti sąlygas arba, pavyzdžiui, papildyti indėlį tik tuo metu galiojančiomis palūkanų normomis. Mažesniems bankams per krizę buvo sunkiau nei didesniems. Todėl tikėtina, kad norėdami prisitraukti pinigų jie siūlė labai palankias sąlygas, kurios iš šios dienos pozicijos atrodo labai nelogiškos“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas.
Indėlininkus saugo, bankų – ne
Daug indėlininkų iš „Snoro“ išgelbėtus pinigus patikėjo Ūkio bankui. Mažiesiems indėlininkams ir neverta jaudintis dėl to, patikimas bankas, ar ne – nepriklausomai nuo to, kas atsitinka bankui, sumas iki 100 tūkst. eurų jie atgauna su palūkanomis.
Taip įstatymai saugo indėlininkus, bet ne pačius bankus. Civilinis kodeksas numato, kad bankas privalo grąžinti ir terminuotą indėlį anksčiau laiko, jei tik indėlininkas išreiškia tokią valią. Jis praranda tik palūkanas.
 |
| Stasys Kropas |
Tuo metu kitos šalys taiko griežtesnes taisykles. Jei indėlis yra terminuotas, jį indėlininkas gali pasiimti tik pasibaigus terminui arba už pasiėmimą anksčiau moka baudą.
„Pagal turinį tokie indėliai tampa indėliais iki pareikalavimo, nes jeigu nutinka kažkoks šokas, lietuviai gali bėgti į bankus, nutraukti sutartis ir prarasti tik palūkanas. Kai kuriose šalyse yra indėlių kategorija, kurie yra neatšaukiami, pavyzdžiui, sutari tam tikram laikotarpiui ir negali atšaukti. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Suomijoje arba Švedijoje, yra numatytos didelės baudos už atsiėmimą anksčiau, kad nebūtų motyvacijos išsigandus bėgti pasiimti“, – sakė S.Kropas.
V.Plunksnio teigimu, bankams nepalanki nuostata, kad indėlininkai gali savo pinigus pasiimti bet kada. Taip gana sunku pasiruošti galimiems šokams.
„Atėjus finansiniam sukrėtimui yra didelė tikimybė, kad indėlininkai pabėgtų. Kiekvienam bankui būtų palanku, jei galėtų tuos pinigus ilgą laiką laikyti“, – sakė V.Plunksnis.
Pavyzdžiui, jei bankas turi tik trumpalaikius indėlius, negali išduoti paskolų ilgesniam laikui.
„Trumpalaikių pinigų turėjimas nenaudingas bankui ir pačiam klientui, nes jis negali gauti geresnių palūkanų“, – sakė S.Kropas.
Jis užsiminė, kad buvo susitikęs su teisingumo ministru ir diskutavo apie galimybę ateityje keisti Civilinio kodekso nuostatą, leidžiančią gyventojams indėlius atsiimti bet kada.
