Komunalininkai tokio siūlymo nepalaiko ir teigia, kad šiukšlių rūšiavimas pajudėtų ir be jokio užstato, jei gyventojams būtų gerokai pakelti mokesčiai už nerūšiuotų šiukšlių išvežimą, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
„PET recycling“ akcininkas Arūnas Mažeika teigia, kad iki šiol įmonė daugiausia naudodavo lietuviškas PET atliekas, tačiau šiemet nusprendė jas importuoti iš Skandinavijos šalių, nes pastarųjų kaina yra mažesnė.
Pernai skandinaviškos PET atliekos sudarydavo apie 30 proc. įmonės sunaudojamos žaliavos, šiemet jų dalis, planuojama, pasieks jau 70 procentų. Skandinaviškas PET atliekas, anot A.Mažeikos, naudoti patrauklu ir dėl to, kad jos išrūšiuotos ir švaresnės, todėl iš jų galima pagaminti geresnę produkciją.
Pernai startuodama „PET recycling“ skelbė, kad gamyklos darbą visu pajėgumu užtikrins jos strateginė partnerė bendrovė „Ekstara“, kuri Vilniuje prie prekybos centrų valdo PET taros supirktuves.
„Idėja supirkti PET butelius iš žmonių puiki. Tačiau bėda, kad ji išsikreipė, nes skurdžiai gyvenantys žmonės išima iš konteinerių ir neša priduoti ir tuos PET butelius, kuriuos gyventojai jau buvo surūšiavę“, – sakė A.Mažeika.
Jo nuomone, vienintelis būdas išspręsti atliekų rūšiavimo problemą – įvesti PET taros užstatą.
„Toks siūlymas jau pateiktas Vyriausybei, šiemet ji turi priimti sprendimą. Kol nebus užstato, tol Lietuva skęs šiukšlėse. Estai vieninteliai iš trijų Baltijos šalių jau įsivedė užstatą ir dabar normaliai gyvena – šiukšlių nebėra“, – teigė A.Mažeika.
