Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Lietuvoje susiklostė unikali situacija - saulės moduliai pigesni už savikainą

Investicijas į saulės elektrines išjudino „Naujos kartos Lietuva“ plano subsidijos, tačiau dėl susiklosčiusios unikalios situacijos net ir be paramos jos atsiperka per penkerius metus. Žmonių sąmonėje įvyko lūžis, elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantys įrenginiai tapo kasdienine preke, nes tai tvaru ir finansiškai efektyvu. Pasak Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovo Andriaus Karazino, mūsų šalis yra geroje geografinėje padėtyje, bet svarbu ne tai, kiek būna saulėtų dienų, o kiek saulės energijos galima paversti pinigais. A.Karaziną kalbina Aidas Puklevičius.
Andrius Karazinas
Andrius Karazinas / Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuviai saulės elektrinių atsipirkimą skaičiuoja labai primityviai: kiek kainuoja elektrinė ir per kiek laiko saulė sumažins mokamas elektros tiekėjų sąskaitas?

„Pastaruoju metu susiklostė unikali situacija, kai kainos dėl įvairių aplinkybių, politinių pokyčių, energetikos kainų karų, Rusijos agresijos ir atpigusios įrangos, smarkiai sumažėjo. Dabar rinkoje saulės elektrinių didmeninė kaina maždaug 30 proc. mažesnė už kinų gamybos įrangos savikainą“, – konstatuoja A.Karazinas.

Net jei kažkas turi sandėliuose prikaupę daug kinų gamintų saulės modulių, sukauptos atsargos sparčiai praranda vertę.

Kiek laiko truks tokia situacija? A.Karazinas mano, kad net jei kažkas turi sandėliuose prikaupę daug kinų gamintų saulės modulių, sukauptos atsargos sparčiai praranda vertę, nes technologijos tobulėja: „Nedrįstu prognozuoti kada, bet matysime daug kinų kompanijų bankrotų, tai neišvengiama.“

Šiuo metu net be finansinės valstybės paramos, saulės elektrinė atsiperka per maždaug 5 metus.

Investicijas į saulės elektrines išjudino subsidijos

A.Karazinas pripažįsta, kad „Naujos kartos Lietuva“ plano subsidijos saulės elektrinėms yra svarbus faktorius, paskatinantis žmones pasirinkti: „Investicijos į saulės elektrines tapo patrauklesnės dėl subsidijų. Jos suvaidino lemiamą vaidmenį, be paramos procesas nebūtų pajudėjęs.“

2015 m. elektrinių atsipirkimas buvo apie 15 metų. Pasak A.Karazino, subsidijos padėjo išjudinti tuos, kurie mėgsta naujoves, jiems tiko ir 10 metų atsipirkimo laikotarpis, nors lietuvio mentalitetui 7 metai yra optimalus, apčiuopiamas laikotarpis. Verslas skaičiuoja dar trumpesnius atsipirkimo laikotarpius – 3-5 metus, priklausomai nuo strategijos.

Lūžis sąmonėje – atsinaujinanti energetika tapo kasdienybe

Anot A.Karazino, esminis požiūrio lūžis į atsinaujinančius energijos išteklius įvyksta tuo momentu, kai žmogus pats įsidiegia technologijas: „Iki tol svarsto, skaičiuoja, dairosi pas kaimynus, bet kai savo telefone pamato pirmąsias pagamintas kilovatvalandes iš saulės energijos, kai pamato, kad jo sąskaita nuo 100 eurų sumažėjo dešimt kartų, prasideda mąstymo pokyčiai. Žmogus tampa tikru saulės elektrinių fanu, jam net neįdomi parama – nes tai tvaru ir finansiškai efektyvu.“

Kai pamato, kad jo sąskaita nuo 100 eurų sumažėjo dešimt kartų, prasideda mąstymo pokyčiai.

A.Karazino manymu, dabar saulės elektrinės tapo toks pat kasdieninio vartojimo produktas, kaip cukrus ar druska: „Žmonės net nesidomi modulių pavadinimais, tai šiek tiek keista, nes investicija yra gana nemaža, 3-4 tūkst. EUR, ir tarsi loterijos bilietas, kaip bus po 5-10 metų. Nors konkurencija dėl garantinio laikotarpio vyksta, elektrinė numatyta tarnauti 20-30 metų, buitiniai vartotojai nemato skirtumo, nes taip ilgai žmogus neplanuoja.“

Svarbios ne tik subsidijos, bet ir pasitikėjimas aplinka

„Energetikos sektorius kaip ilgas lokomotyvas – palengva įsibėgėja ir iš lėto stoja be staigių judesių. Dabar priimtų sprendimų pasekmes pajusime po 3-4 metų“, – konstatuoja A.Karazinas.

Reikėtų išskirti kelis svarbius laikotarpius: 2011 m. priimtas įstatymas dėl atsinaujinančios energetikos, 2015 m. įteisinta gaminančios vartotojo koncepcija, 2018 m. masiškai skiriamos subsidijos. Reikšmingas 2020-2022 m. laikotarpis, kai Lietuvoje patyrėme energetinį karą. „Svarbios ne tik subsidijos, bet ir pasitikėjimas aplinka. Kalbu apie teisinį reguliavimą, kuris turi būti nuoseklus, numatantis kelis žingsnius į priekį“, – mano A.Karazinas.

Finansų ministerijos nuotr. /Lietuvos žingsniai į priekį – milijardas energetikai ir milijardas verslui
Finansų ministerijos nuotr. /Lietuvos žingsniai į priekį – milijardas energetikai ir milijardas verslui

Pasak asociacijos vadovo, jau dabar pasitaiko „neigiamų“ dienų, tai vadinamas Kalifornijos ančiuko efektas – saulės elektrinės pagamina energijos perteklių, kainos tampa neigiamos, gamintojai patys moka pinigus, kad energiją pirktų kaimyninės JAV valstijos: „Kaip tokiais atvejais būtų pas mus – komunikacijos trūksta, nėra užtikrintumo, nuoseklumo, iš vyriausybės negirdime jokių sprendimų.“

Reikia daugiau bendradarbiavimo tarp rinkos ir vartotojų

Lietuva gali pasimokyti iš Vokietijos, kuri pradėjo statyti saulės modulius 20 metų anksčiau nei mes. Taip pat ir iš Nyderlandų, kurie yra antri pasaulyje pagal vienam žmogui tenkantį skaičių – 1300 vatų. Pas mus vienam gyventojui sugeneruojama 500 vatų, Lietuva taip pat patenkame į pasaulinę apžvalgą.

VIDEO: Lietuvoje susiklostė unikali situacija - saulės moduliai pigesni už savikainą

Anot A.Karazino, turi būti daugiau bendradarbiavimo tarp rinkos ir vartotojų, reikėtų glaudesnio grįžtamojo ryšio: „Lietuvos saulės energetikos asociacija turi daug pasiūlymų, bet komunikacijos trūksta. Kartais net susiklosto tokia situacija, kad subsidijų yra, bet jų niekas nenori paimti. Gal sudėtinga įsisavinti, per dideli reikalavimai, o gal todėl, kad žmonės nežino, kas bus po penkerių metų. Tuo labiau, kad geopolitinė situacija yra nestabili.“

Kalbėdamas apie ateitį, A.Karazinas tvirtina, kad artimiausią dešimtmetį pereisime į 2.0 kW energetikos tinklo sistemą, kai elektros kilovatvalandė nieko nekainuos, bet bus problema ją pasiimti: „Vartotojai mokės ne už energijos kiekį, o už galimybę prisijungti ir gauti tam tikrą galingumą.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?
Reklama
Daugiau Pliusų sporto entuziastams:„Gym+“ vėl plečiasi