„Taip kiti socialinio verslo modeliai lieka neįteisinti ir neplėtojami, o valstybės pagalba teikiama tik vienam iš galimų socialinio verslo modelių“, – Seime teigė V.Sinkevičius.
Pasak jo, šios įmonės galės naudotis savivaldybės arba valstybės turtu, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Tuo metu Ekonomikos komiteto narys liberalas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, kad šiuo sumanymu atsisakoma „ilgą laiką valstybėje buvusios tendencijos mažinti įvairių įmonių specializuotus statusus“.
„Nuo valstybinių, savivaldybių įmonių naikinimo eiti link uabų ir abų, net viešąsias įstaigas pertvarkyti į ką nors panašaus. Čia atsiranda antitendencija, kad plečiama“, – piktinosi jis.
Parlamentaras Justas Džiugelis sakė, kad kuriant naują modelį būtina numatyti saugiklius, kurie užkirstų kelią piktnaudžiavimui.
Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti įstatymo projektą. Jis į darbotvarkę turėtų grįžti birželio 25-ąją.
Jei įstatymas bus priimtas, socialinio verslo įmonės galės būti labai mažos ir vidutinės bendrovės. Metinės jų pajamos iš ekonominės veiklos negalėtų sudaryti mažiau nei pusės pajamų, o 80 proc. pelno skiriama socialinėms problemoms spręsti.
Tokių įmonių valdyti negalės valstybės ar savivaldybių įmonės ir viešosios įstaigos, politinės partijos, religinės bendruomenės, alkoholio ir tabako gamybos, prekybos įmonės, azartinių lošimų organizatoriai.
Ne mažiau kaip pusę darbuotojų jose turės būti neįgalieji, nėščios moterys, dalis vienišų tėvų ar asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgalius šeimos narius, pensininkai, ilgalaikiai bedarbiai, neturintys profesinės kvalifikacijos, vyresni negu 50 metų, teisti, prievartą patyrę, turintys priklausomybių, nesimokantys iki 29 metų žmonės, taip pat pabėgėliai.