Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvoje veikia daugiau nei tūkstantis paramos ir labdaros fondų, bet patikimų – tik 187

Iš daugiau nei 1000 Lietuvoje veikiančių paramos ir labdaros fondų bei organizacijų, tik 187 galima vertinti kaip patikimas – jos neturi sąsajų su bankrutavusiomis ar teismuose įklimpusiomis įmonėmis, yra pateikę Registrų centrui 2021 m. finansines ataskaitas ir turi bent vieną darbuotoją, rodo atvirų duomenų platformos „Okredo“ ir duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ atlikta labdaros ir paramos organizacijų analizė, rašoma duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ pranešime spaudai.
Labdara
Labdara / 123RF.com nuotr.

Už 2021 m. savo veiklos ataskaitas yra pateikę 670 paramos ir labdaros organizacijų, 662 turi neigiamų verslo sąsajų – įmonių vadovai ar steigėjai yra susiję su bankrutuojančiomis ar bankrutavusiomis įmonėmis, steigėjų valdomos įmonės turi turto areštų ar kaip atsakovai dalyvauja teismuose.

Iš viso pernai deklaruodami 2021 m. pajamas gyventojai parėmė 710 labdaros organizacijų ir joms paskyrė 2,8 mln. Eur. Net 20 proc. šių įmonių vis dar nėra pateikę savo veiklos ataskaitų už 2021 m. 546 paramos gavėjai nėra įdarbinę nei vieno darbuotojo, nors jų gauta paramos suma viršija 1 mln. Eur.

„Artėjant pajamų deklaravimo terminui ir rinkdamiesi organizaciją, kurią norėtų paremti sumokėtų mokesčių dalimi, gyventojai turėtų atidžiai pasidomėti fondų veikla – ar organizacija yra pateikusi veiklos ataskaitą bent už 2021 metus, kiek turi darbuotojų, o jeigu neturi, kaip tai paaiškina. Svarbu ir kiek aktyvi yra pati organizacija ir jos bendruomenė viešojoje erdvėje – galbūt apie savo veiklą skelbia socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidoje“, – sako „Okredo“ vadovė dr. Gerda Jurkonienė.

Pernai buvo įkurtos 138 labdaros ir paramos organizacijos – tai du kartus daugiau nei ankstesniais metais, vien šiemet jau buvo įkurta 51 tokia įstaiga. „Tikėtina, kad toks naujų paramos organizacijų skaičius labiausiai susijęs su aktyvių piliečių noru efektyviau rinkti ir teikti paramą Ukrainai, tačiau dėl to gyventojų pasirinkimas tik sudėtingėja. Paramos teikėjai turėtų nesikliauti tik reklama viešojoje erdvėje, bet aktyviau pasidomėti organizacijų, ypač naujai įkurtų, veikla“, – sako G. Jurkonienė.

Kita vertus, pasak G. Jurkonienės, gyventojams gali būti sudėtinga rinktis organizaciją ir todėl, kad skirti paramą deklaruojant pajamas galima iki gegužės 2 d., tačiau įmonės savo ataskaitas Registrų centrui turi pateikti iki gegužės 31 d. Tai reiškia, kad gyventojai praranda galimybę susipažinti su informacija, kur ir kaip organizacija panaudojo anksčiau skirtą paramą, jeigu organizacija nepasirūpina veiklos ataskaitą pateekti dar vykstant pajamų deklaravimui. „Tad verta būtų apsvarstyti idėją paramos skyrimo terminą prailginti iki vasaros, kad gyventojai paramos organizacijų patikimumą įvertintų jau joms pateikus savo ataskaitas“, – sako „Okredo“ vadovė.

Šiuo metu savo 2022 m. veiklos ataskaitas Registrų centrui yra pateikę 68 labdaros ir paramos organizacijos. Peržvelgti labdaros ir paramos fondų duomenis galima atvirų duomenų platformoje www.okredo.com.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?