Pirmadienį spaudos konferencijoje Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, didžiausia rizika yra tai, kriptoturto plėtra įgavo pagreitį Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 540 kriptoturto įmonių, nors dar metų pradžioje jų buvo apie 200. Pagal registruotų kriptoturto įmonių skaičių Lietuva užima antrą vietą ES po Lenkijos.
„Tendencijos yra neraminančios – jei prieš trejus metus Lietuvoje buvo tik 9 kriptoįmonės, 2022 m. pabaigoje jų buvo virš 800“, – nurodė G.Šimkus.
Jis pridūrė, kad nors kriptoturtas gali būti panaudotas geriems tikslams, sektorius turi ir rimtų rizikų.
„Tai yra reiškinys be sienų. Mes šiandien kalbame apie tai, kas vyksta Lietuvoje, bet įtaka ateina už Lietuvos ir ES ribų“, – nurodė LB vadovas.
Nemaža dalis kriptoturto įmonių,registruotų Lietuvoje, akcininkų yra iš Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Estijos. „Iš Rusijos mes fiksuojame kelis akcininkus ir atliekame vertinimą“, – spaudos konferencijoje nurodė FNTT vadovas Rolandas Kiškis.
Lietuvos banko valdybos narys S.Krėpšta nurodė, kad iš šių įmonių fiksuojamas srautas susijęs su trečiosiomis šalimis – įskaitant Kiniją bei Rusiją.
„Mes turėjome nemažai žlugimų per metus-pusantrų ir matome, kad buvę FTX vadovai registruoja įmones Lietuvoje, turime „Binance“ padalinį Lietuvoje. „Celsius“ – dar viena didžiulė žlugusi JAV keitykla – taip pat turi sąsajų su Lietuva. Matome įvairių sąsajų, todėl ir pasiūlytos rimtos priemonės problemai spręsti“, – nurodė S.Krėpšta.
Minėtoji FTX yra šiais metais labiausiai pagarsėjo dėl jos generalinio direktoriaus Samuelio Bankman-Friedo teismo – vyras buvo pripažintas kaltu dėl sukčiavimo ir pasisavino beveik 10 mlrd. JAV dolerių.
FNTT vadovas R.Kiškis nurodė, kad pusė iš Lietuvoje registruotų kritpoturto įmonių nėra pateikusios nei vieno pranešimo apie technines operacijas. Jas įmonės turėtų teikti pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą. Trečdalyje įmonių dirba tik vienas arba du darbuotojai.
G.Šimkus: priemonių reikia imtis dabar
G.Šimkus pridūrė, kad nors itin didelių problemų šiame sektoriuje kol kas nematoma, tačiau priemonių ketinama imtis jau dabar, kad jų būtų išvengta ateityje.
Lietuvos banko duomenimis, apie 60 proc. iš registruotų bendrovių veiklos sudaro kriptovaliutų keitimo paslaugos, 47 proc. – virtualių piniginių paslaugos. Apie likusias įmones Lietuvos bankas informacijos neturi.
S.Krėpšta pabrėžė, kad Lietuvoje egzistuoja adresų, kuriais registruojasi dešimtys kriptobendrovių. Tai dažniausiai konsultacinės įmonės, kurios už mokestį savo vardu priregistruoja išorės investuotojų įmones.
Didelį mūsų šalyje besiregistruojančių įmonių mastą lemia tai, kad Lietuvoje tai padaryti yra gana lengva. Dar viena iš priežasčių gali būti kriptomigracija – anksčiau labai palankios sąlygos tokioms įmonėms kurtis buvo suteikiamos Estijoje, tačiau sąlygoms pasikeitus, šie investuotojai suplūdo pas mus.
„Prieš keletą metų Estijoje veikė daugiau nei 1000 bendrovių, bet tas skaičius yra gerokai sumažėjęs“, – nurodė S.Krėpšta.
Nors pernai įsigaliojus ribojimams, kriptoturto įmonių 2022 m. pabaigoje sumažėjo nuo 800 iki beveik 200, jų skaičius šiais metais vėl pradėjo augti.
Fiksuota tokių atvejų, kad įstatymu reikalaujamas 125 tūkst. kapitalas, turėjęs sukurti aukštą įėjimo į rinką slenkstį, ne visuomet buvo pastovus. Tokiais atvejais įmonės registruodavo numatyto dydžio kapitalą, jį kurį laiką išlaikė, o vėliau šiuos pinigus naudojo kitoms veikloms.
FNTT duomenimis, po praėjusiais ir šiais metais atliktų virtualiųjų valiutų operatorių patikrinimo poveikio priemonių sulaukė dvylika bendrovių. Joms skirtos piniginės baudos, siekiančios nuo 2,7 tūkst. iki 220 tūkst. eurų. Dvi įmonės gavo įspėjimus. Iš viso tokią veiklą vykdantiems subjektams skirta baudų už maždaug 0,5 mln. eurų.
Menką sektoriaus brandą ir negebėjimą laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų rodo tai, kad 2023 m. iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčių deklaraciją įmonių dauguma, t. y. 192 bendrovės (arba 71,1 proc.) iki 2023 m. birželio 6 d. deklaracijų dar nebuvo pateikusios ir tik 5 proc. įmonių vykdė numatytą pareigą teikti FNTT pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas.
FNTT vadovas R.Kiškis sakė, kad pagal naujuosius reikalavimus, siekiant užtikrinti nuolatinio kapitalo turėjimą, bus tiesiogiai tikrinamos tokių įmonių sąskaitos, išsirenkant rizikingiausias.
Pagal naująją tvarką bus galima tokių įmonių veiklą uždrausti terminuotam ar neterminuotam laikotarpiui.
„Tai yra labai svarbi priemonė, kuri, sakyčiau, veiksmingiausia. Ji leis realiai reguliuoti visą situaciją, kai daromi pažeidimai. Šiuo metu galbūt rimtai neatsižvelgiama į tam tikrų institucijų veiksmus“, – tai, kodėl ankstesnės priemonės nesuveikė kaip numatyta, nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji pridūrė besitikinti, kad griežtu savo reguliavimu kriptorinka primins bankų sistemos reguliavimą.
Griežtesnę patikrą pradės nuo kitų metų pabaigos
Kaip skelbta praėjusią savaitę, Finansų ministerija parengė ir derinimui su kitomis institucijomis pateikė keliolika įstatymų pakeitimų projektų, kurie įgyvendina europinio kriptoturto rinkų (angl. MiCA) ir lėšų pervedimo reglamentų (TRF) reikalavimus.
Reglamentai nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus šių paslaugų teikėjams ir įtvirtins jų licencijavimo procesą.
Juos įgyvendinus bus užtikrinama neprofesionaliųjų investuotojų aukšto lygio apsauga bei geriau valdomos kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei sankcijų vengimo rizikos.
Siekiant įgyvendinti MiCA reglamentą, reikia keisti šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje apibrėžtų virtualiųjų valiutų operatorių priežiūros ir registracijos modelį.
Įstatymų pakeitimai numato, kad už kriptoturto paslaugų teikėjų, su turtu susietų žetonų emitentų ir elektroninių pinigų žetonų emitentų priežiūrą bus atsakingas Lietuvos bankas.
Už kriptoturto paslaugų teikėjų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTF) priežiūrą atsakingos institucijos – Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Pažymėtina, kad MiCA reglamentas numato pereinamąjį laikotarpį (iki 2026 m. liepos 1 d.) kriptoturto paslaugų teikėjams prisitaikyti prie naujų reikalavimų.
Tačiau besiformuojančios reikšmingos šio sektoriaus pinigų plovimo, teroristų finansavimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir sukčiavimo rizikos lemia poreikį MiCA reglamento pasirengimo ir įgyvendinimo veiksmus Lietuvoje pradėti kuo operatyviau.
Todėl įstatymų projektais siūloma mūsų šalyje netaikyti šio pereinamojo laikotarpio ir MiCA reikalavimus pradėti įgyvendinti anksčiau – nuo 2024 m. gruodžio 30 d.
Kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimas yra svarbus ir atsižvelgiant į geopolitinę padėtį regione, kai dėl pradėto karo Ukrainoje daugeliui Vakarų valstybių pritaikius finansines ir kitokias sankcijas Rusijai, jos piliečiams ir juridiniams asmenims apribotos galimybės naudotis daugeliu tradicinių finansinių paslaugų, todėl neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti virtualiomis valiutomis, siekiant išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms.
Nors 2022 m. birželį priimti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo papildymai turėjo svarbų poveikį siekiant didesnio šio sektoriaus skaidrumo, tačiau pastaruoju metu vėl pastebimas spartus sektoriaus didėjimas, o atitinkamai – ir susijusių rizikų augimas.