Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuvos aludariams galvą skauda nuo baltarusiško alaus

Į Lietuvą plūstantis pigus baltarusiškas alus virsta vis didesniu galvos sopuliu Lietuvos žaldokams, sunkiai surandantiems priešnuodžių.
Bokalas
Bokalas / BFL/Sauliaus Žiūros nuotr.
Temos: 2 Alaus darykla Alus

Pernai į Lietuvą didesniais kiekiais pradėtas importuoti baltarusiškas alus netruko atsiriekti nemenką dalį visos Lietuvos alaus rinkos, pirmadienį informuoja „Verslo žinios“.

Statistikų duomenimis, šiemet sausį–rugsėjį, palyginti su 2010 metų sausiu–rugsėju, šios produkcijos importas padidėjo beveik dvigubai, nors baltarusiškas alus nėra toks geras kaip lietuviškas, nes jie nesugeba gero salyklo užsiauginti, o importuoti draudžia režimas.

Baltarusiškas alus skinasi kelią be išlaidų reklamai, o tik maža kaina lentynose.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas skaičiuoja, kad šiuo metu baltarusiškas alus užima apie 6 proc. visos Lietuvos alaus rinkos, o dar neseniai tokią dalį turėjo visas įvežtinis gėrimas.

„Jo parduodama tiek, kiek kartu parduoda „Kauno alus“, Rinkuškiai, „Biržų alus“ ir dar kokia maža darykla“, – baltarusių alaus dalį vertina S.Galadauskas.

Anot jo, didžiausia Baltarusijos gamintoja „Krinica“, eksportuojanti alaus ir į Lietuvą, yra valstybinė įmonė ir naudojasi tokiomis privilegijomis, kokios privačioms Lietuvos įmonėms neprieinamos.

Į Lietuvą Baltarusijos alaus daugiausia įveža didieji prekybos tinklai, didmeninės prekybos įmonės, tačiau nuošalyje nelieka ir mažesnės bendrovės.

S.Galadauskas vertina, kad kitąmet baltarusiško importo kiekis veikiausiai dar padidės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos