Apeliantas Lietuvos apeliacinio teismo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo teismas atmetė jo prašymą pripažinti negaliojančiais obligacijų pasirašymo sandorius ir laikyti lėšas draustomis pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. Teisme apeliantas teigė, kad SNORAS nesuteikė jam galimybės tinkamai įvertinti rizikas susijusias su obligacijų pasirašymo sutarčių sudarymu.
Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas rėmėsi tais faktais, kad apeliantas savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su obligacijų Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Apeliantas taip pat patvirtino, kad gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą.
Šiuo pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas atmetė kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad SNORAS nesuteikė jam galimybės tinkamai ir visiškai įvertinti sudaromų sandorių rizikos bei įvykdymo galimybių.
Be to, Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad kadangi, kaip teigia apeliantas, jis pasirašė obligacijų sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, pats buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes.
Lietuvos apeliacinis teismas taip pat rėmėsi Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsniu, kuriame aiškiai nurodyta, kad draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Tuo pačiu Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad nei viename iš dokumentų susijusių su obligacijų pasirašymo sutartimis nėra nuorodų, kurios galėjo suklaidinti apeliantą dėl draudimo netaikymo obligacijoms.
