„Siūlau mūsų politikams, verslui ir visuomenei galvoti apie bendradarbiavimą su Taivanu kaip apie technologinį bendradarbiavimą, o ne koncentruotis į prekybos balansą. Mes intuityviai pradėjome ieškoti prekybos skaičių, bet tiek Taivanas, tiek mes esame mažos šalys, nei mes turime pajėgumų daug eksportuoti, nei Taivanas yra didelė vartotojų rinka“, – portalui LRT sakė P.Lukauskas.
Pasak jo, lietuviai yra labai nekantrūs laukdami greitų rezultatų iš suintensyvėjusio bendradarbiavimo su Taivanu: „Visuomenė laukia greitų laimėjimų, kad tai taptų įrodymu, jog mūsų Vyriausybės priimti sprendimai buvo išmintingi“.
Lietuvos atstovas Taipėjuje pabrėžė, kad jau pavyko sudaryti keletą sandorių dėl pirmųjų banko paskolų, pirmosios įmonės gavo paskolas iš „Eximbank“, kuris skatina dvišalę prekybą. 14 Lietuvos lazerių įmonių dabar turi laboratoriją Pramoninių technologijų tyrimų instituto (ITRI) patalpose.
P.Lukauskas pats suskaičiavo 66 skirtingas lietuviškų produktų pozicijas. Anot jo, kitose šio regiono šalyse nebūtų taip lengva rasti lietuviškų produktų.
Lietuva savo prekybos atstovybę Taipėjuje oficialiai atidarė 2022 metų lapkritį.
2021 metais Vilniuje atidaryta Taivaniečių atstovybė. Šis sprendimas supykdė Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei. Toks Vyriausybės žingsnis sulaukė ir kai kurių opozicijos politikų kritikos, jie teigė, kad ekonominiai ryšiai su Taivanu neatsvers ekonomikos praradimų, atsiradusių dėl pašlijusių santykių su Kinija.
2022 metais Lietuvos prekyba su Taivanu išaugo daugiau kaip 50 proc. ir viršijo 167 mln. eurų.
