Lietuvos prekybos versle darbuotojus keičia savitarnos kasos, o Lietuvos bankuose – internetas.
Pastarąjį dešimtmetį stiprėjant šiai tendencijai, bankai sparčiai uždarinėja klientų aptarnavimo skyrius, o politikai ir bankų prievaizdai suka galvas, ką daryti mažėjant bankinių paslaugų prieinamumui daliai gyventojų, ypač vyresnio amžiaus.
Visgi nepaisant to, jog ši tema vis atsiduria politikų dėmesio centre, per pastaruosius dvejus metus, kai visų komercinių bankų pelnai buvo rekordiniai, kredito įstaigų skyrių sumažėjo beveik šimtu.
Šių metų pradžioje visi Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos turėjo 318 skyrių, prieš metus – 393, o prieš dvejus – 403. Palyginimui, nuo 2010 metų Lietuvoje uždaryta beveik 600 skyrių. Tiesa, prie to prisidėjo ir bankrutavę „Snoro“ bei Ūkio bankai.
Vartotojų aljanso viceprezidentas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys 15min tvirtino, kad per dvejus metus beveik ketvirtadaliu sumažėjęs kredito įstaigų skyrių skaičius – liūdinanti statistika.
„Tie žmonės, kurie galėtų pasiskųsti dėl to, jau nuleido rankas. Skyrių mažėjimas tapo savaime suprantamu dalyku – jų mažėja ir dar mažės ir galutinai neliks atokesnėse vietose. Visuomenė yra šį fatališką scenarijų priėmusi ir su tuo susigyvenusi“, – apgailestavo K.Kupšys. Ir čia pat pateikia pavyzdį – anksčiau jo organizaciją pasiekdavo labai daug dėl uždaromų skyrių nepatenkintų žmonių laiškų, dabar to nebėra.
Tad kurie bankai per dvejus metus uždarė daugiausia skyrių? Kurie bankai turi plačiausią banko skyrių tinklą, o kurie – mažiau nei 10? Tuo pasidomėjo 15min.