Ketvirtadienį vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus atkreipė dėmesį, kad valstybė skyrė daug finansinių resursų padėti verslui, bet lėšos nukreiptos į tas įmones, kurios turi paskolą banke – atidedami mokėjimai, gaunamos papildomos paskolos garantijos.
„O bankai taip užimti savo paskolų portfelio pertvarkymu, kad jie naują paskolą teiktų geriausiu atveju tik esamiems klientams ir tai labai ribota apimtimi“, – pabrėžė G.Šimkus.
„Šiuo metu niekas nenori prisiimti papildomos rizikos – niekas nenori naujų klientų, nes visi ribotus resursus nukreips į esamų klientų gelbėjimą – ypatingai pasakytina į finansų tarpininkus ir alternatyvius finansų rinkos dalyvius“, – antrino ir Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Dėl šios priežasties ne visos šiuo metu numatytos pagalbos verslui priemonės, skirtos verslui gauti apyvartinių lėšų ir palengvinti įsipareigojimus, gali veikti.
Kai kurie Seimo komiteto nariai ypač suabejojo dėl naujų lėšų pritraukimą įmonėms turinčių paskatinti INVEGOS garantijų, sudarančių liūto dalį verslo paramos pakete, efektyvumo.
Įpareigos bankus išduoti tik 20 proc. naujų paskolų
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka posėdžiu metu informavo, kad bendros INVEGA priemonės, skirtos padėti verslams, padidėjo nuo 1,1 mlrd. eurų iki 1,3 mlrd. eurų.
„Šios lėšos bus skirtos paskolų garantijoms, rizikos kapitalų investicijoms, paskolų palūkanų kompensavimui, lengvatinėms paskoloms. Garantijoms papildomai pridedama 500 mln. eurų, paskoloms – 250 mln. eurų, palūkanų kompensavimui – 20 mln. eurų“, – vardijo viceministrė.
Kalbant apie didžiausios apimties priemonę – garantijas paskoloms, INVEGOS skaičiavimais, šiuo metu apie 60 proc. INVEGOS garantijų skiriama naujoms paskoloms, o 40 proc. – esamo paskolų portfelio restruktūrizavimui ir peržiūrai.
Tačiau, pasak J.Rojakos, naujose INVEGOS priemonėse numatyta jau visai kita proporcija – tik 20 proc. garantijų bus skirta naujoms paskoloms.
Viceministrė naujos proporcijos būtinybę grindė šiandienine situacija – bankai nenori prisiimti naujų įsipareigojimų, tad tokia sąlyga tikimasi kompromiso – kad bankai, norėdami susimažinti esamų paskolų rizika, įlies į ekonomiką ir naujų pinigų.
„Tiems bankams, kurie norėtų dalyvauti programoje, iš dalies restruktūrizuoti ir savo portfelį, būtų nustatytas kriterijus – išdalinti 20 proc. naujų paskolų. Jeigu garantijos bus suteiktos tik naujoms paskoloms, nė vienas bankas ja nepasinaudotų. Realija tokia. Bankai nėra suinteresuoti dalinti naujų paskolų. Bet, jei už naujas paskolas yra galimybė perdėlioti riziką ir sumažinti riziką ir dabartinėms paskoloms, tuomet bankai mielu noru pasinaudotų programa. Tai kompromisinis variantas ir tikime, kad jis turėtų suveiktų“, – pabrėžė viceministrė.
Tačiau tokia proporcija neįtiko nei Lietuvos banko atstovų, tiek Seimo narių.
Seimo narys Dainius Kreivys pareiškė, kad tokios priemonės įtaka ekonomikai nulinė.
„Naujų paskolų nebus, bankai restruktūrizuos, susitvarkys senas paskolas, o ekonomikai įtaka realiai bus nulinė. Tai galite net neteikti,tos priemonės – geriau tas lėšas perkelti į paskolas ir išplėsti šią priemonę“, – pasiūlymą kritikavo D.Kreivys.
Seimo narys Virgilijus Poderys akcentavo, kad jei bus valstybė garantuos senas, o ne naujas paskolas, tai bus pagalba bankams, o ne verslui.
M.Jurgilas taip pat pritarė, kad akcentas turėtų būti skiriamas naujoms paskoloms.
„Svarbu sutartiniai elementai, kad paskolos būtų išduotos naujoms paskolos ir svarbu apibrėžti per kokį terminą jos bus išduotos, nes svarbu, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – pabrėžė M.Jurgilas.
Valstybė garantuos 80 proc. paskolos
Pasak J.Rojakos, numatyta, kad 80 proc. paskolos garantuos valstybė, tačiau verslo atstovai suabejojo, ar to užteks.
Kaip 15min jau rašė, smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos pabrėžė, kad bankai INVEGOS garantijų iki šiol nelabai paisė – iš įmonių papildomai prašydavo iki 120 proc. turto užstato.
Apie tai Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo ir viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas Gediminas Balnis.
„Ką reiškia pasiskolinti 5 milijonus eurų su 80 proc. INVEGOS garantija? Ar bankas vietoj 1 mln. rizikos nepareikalaus įkeisti turto už 10 mln. eurų? Pirmus tokius pasiūlymus esame gavę“, – atskleidė verslininkas.
Jam pritarė ir D.Kreivys, siūlęs INVEGOS garantijas padidinti iki 100 proc.
Tą pabrėžė ir Ekonomikos komiteto nariai, raginę Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei INVEGĄ supaprastinti ir pagreitinti priemonių priėmimą.
„Priemonių suteikimo sąlygose labai daug išlygų ir sąlygų. Paprastinkime, nes kitaip pražūsime“, – tvirtino Virgilijus Poderys.
