Nepaisant augančių pajamų, gyventojai linkę mažinti išlaidas dėl ateities neapibrėžtumo, penktadienį pranešė LB.
„Gyventojų finansiniai lūkesčiai pastebimai atvėso – siekis apsidrausti nenumatytų išlaidų atveju bei nerimas dėl toliau galinčių kilti maisto produktų kainų ir komunalinių mokesčių gali paskatinti mažinti nebūtinąsias išlaidas bei vartojimą ir daugiau taupyti“, – pranešime sakė LB makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Arnoldas Bytautas.
Kad pajamos nepakito, nurodė maždaug pusė apklaustųjų (pernai – 43 proc.), kad jos sumažėjo, teigia 19 proc. (pernai – 43 proc.). Savo finansinę padėtį vidutiniškai vertina 53 proc. namų ūkių – beveik taip pat kaip ir prieš metus.
Daugiau nei pusė namų ūkių (56 proc.) teigia nors šiek tiek susitaupantys – ši dalis pastaruosius trejus metus vis dar yra panaši. Tačiau rekomenduojamą 3-6 mėnesių pajamų santaupų rezervą turi sukaupę tik ketvirtadalis apklaustųjų, kurie iš turimų santaupų negalėtų išgyventi ilgiau nei tris mėnesius.
Galimą finansinės būklės pablogėjimą ateityje kaip priežastį taupyti, įvardija 45 proc. namų ūkių, taip pat svarbios taupymo priežastys buvo siekis įsigyti smulkius pirkinius (40 proc.) ir ilgalaikiai taupymo tikslai (39 proc.).
Šeši iš dešimties – daugiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį – teigia, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra našta.
