„Pastaruoju metu pagrindinių mokėjimo paslaugų įkainiai bankuose iš esmės nesikeitė, o neseniai paskelbti pokyčiai nėra esminiai ir palies tik labai nedidelę dalį klientų“, – teigiama 15min atsiųstame Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininko Tomo Karpavičiaus komentare.
15min rašė, kad, pavyzdžiui, kredito sutarčių administravimas brangsta kone dvigubai, didėja grynųjų pinigų operacijų ir mokėjimų inicijavimo banko skyriuose įkainiai. „Tačiau statistika rodo, kad tokios operacijos tesudaro apie 3,5 proc. visų Lietuvos bankuose atliekamų pavedimų skaičiaus“, – ramina Lietuvos bankas.
Centrinio banko nuomone, didindami įkainius komerciniai bankai skatina klientus labiau naudotis elektronine bankininkyste.
„Manome, kad tokius įkainių pokyčius lemia rankinio darbo poreikis, ir dėl to didėjančios sąnaudos, todėl bankai nori paskatinti klientus naudotis elektronine bankininkyste ir bankų teikiamais mokėjimo paslaugų krepšeliais, o ne atskiromis mokėjimo paslaugomis“, – sako T.Karpavičius.
Lietuvos bankas primena, kad būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina nesikeitė nuo jų įvedimo 2017 m. vasario 1 d. Bankai ir kredito unijos privalo suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,50 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį.
„Komerciniai bankai, žinoma, siūlo alternatyvius paslaugų krepšelius su daugiau paslaugų, bet gyventojai neprivalo jų rinktis – jie gali palyginti įvairių kredito įstaigų pasiūlymus ir išsirinkti jiems tinkamiausią“, – pastebėjo Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas.
Taip pat Centrinis bankas pastebi, kad bankuose „įsivyrauja praktika kainodarą peržiūrėti vieną kartą per metus: planuodami veiklą, bankai nustato įkainius ateinantiems metams“.
Kodėl įkainiai didėja panašiu metu? „Vertinti tokią praktiką ir ar joje yra neleistinų susitarimų požymių daugiausiai kompetencijos turi Konkurencijos taryba“, – teigė Lietuvos bankas.
