Laikinasis atstovas neperima įstaigos valdymo, jo paskyrimas neturi įtakos klientams ir jų galimybėms naudotis paslaugomis, informavo bankas.
„Foxpay“ galės ir toliau vykdyti savo veiklą ta apimtimi, kurios neriboja Lietuvos banko įpareigojimai.
Lietuvos banko sprendimu „Foxpay“ nurodyta neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų su įstaigos akcininke Ieva Trinkūnaite susijusiems klientams. Taip pat neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamiems klientams, investavimo (Forex, sandoriai dėl kainų skirtumo), lošimų, informacinių technologijų, rinkodaros ir virtualiųjų valiutų paslaugas teikiantiems klientams.
Siekiant apsaugoti klientų lėšas, užtikrinti „Foxpay“ duodamų privalomų nurodymų vykdymo kontrolę ir su įstaigos veikla susijusios patikimos informacijos teikimą Lietuvos bankui, nuspręsta paskirti „Grant Thornton Baltic“ laikinuoju atstovu įstaigos veiklos priežiūrai.
Tai reiškia, kad kiekvienas su „Foxpay“ veikla susijęs įstaigos vadovų sprendimas galės būti priimamas tik su laikinojo atstovo sutikimu, Lietuvos bankui bus nuolat teikiama informacija apie „Foxpay“ veiklą.
15min žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad I.Trinkūnaitės valdomose finansinių technologijų įmonėse „iSun“ ir „Foxpay“ figūruoja ir didelę įtaką turi jos sugyventinis ir vaikų tėvas, anksčiau teistas Vilhelmas Germanas.
Žurnalistinį tyrimą galite skaityti čia: Už „Foxpay“ įsigijusios fintech imperijos fasado – patyrusio sukčiaus šešėlis
Vyriausybinė komisija yra konstatavusi, kad I.Trinkūnaitė yra nuslėpusi, jog jos artimoje aplinkoje yra teistas asmuo. Vyriausybė dėl savo ryšių su V.Germanu I.Trinkūnaitę pripažino neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų.
I.Trinkūnaitė ruošiasi parduoti akcijas
UAB „Foxpay“ akcininkė Ieva Trinkūnaitė 15min sakė, kad apie tokį sprendimą ji sužinojo iš žiniasklaidos. „Mano neturtinės teisės yra apribotos, todėl aš tos informacijos negaunu. Reikėtų skambinti direktoriui. <...> Akcijas aš vis dar turiu, bet turiu tik vadinamas turtines teises. Neturtinių nebeturiu“, – nurodė verslininkė.
Trečiadienį buvo paskelbta, kad I.Trinkūnaitė pardavė 9 proc. „Foxpay“ akcijų neįvardintiems darbuotojams. Kalbėdama su naujienų agentūra BNS ji sakė, kad ieškos pirkėjo ir likusioms.
„Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis 15min taip pat sakė nespėjęs paskaityti su Lietuvos banko sprendimo, todėl savo poziciją išplatins vėliau raštu.
Įmonėje šiuo metu dirba 35 darbuotojai – nuo ketvirtadienio jų skaičius sumažėjo dviem.
„I.Trinkūnaitė neatitinka nepriekaištingos reputacijos“
Lietuvos banko sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2024 m. liepos 9 d. užbaigto patikrinimo metu nustatytus faktus.
Kaip rašoma pranešime, dėl grėsmės vartotojų teisėms ir viešiesiems interesams Lietuvos bankas pasinaudojo įstatyme suteikta teise ir ėmėsi tik būtinų prevencinių priemonių. Sulaukus išsamių „Foxpay“ paaiškinimų, bus visapusiškai vertinami patikrinimo rezultatai ir galutinai nuspręsta dėl taikytinų poveikio už nustatytus pažeidimus priemonių.
Lietuvos bankas nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. kovo 20 d.) „Foxpay“ veikla ir jos valdymas turėjo esminių ir reikšmingų trūkumų, susijusių su netinkamu teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu – atitikties licencijos išdavimo reikalavimams, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei šios srities vidaus kontrolės, klientų lėšų apsaugos ir kontrolės bei informacijos saugumo valdymo srityse.
Nustatyta, kad „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, be to, „Foxpay“ veikloje faktiškai dalyvavo su I. Trinkūnaite artimais ryšiais susijęs asmuo, kuris buvo įtraukiamas į įvairius su „Foxpay“ veikla susijusius klausimus.
Taip pat užfiksuotos su netinkamu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimu susijusios faktinės aplinkybės. Jos leidžia pagrįstai manyti, kad „Foxpay“ buvo susidariusi nuolatinio pobūdžio didesnė interesų konfliktų rizika dėl I. Trinkūnaitės ir su ja susijusių įmonių, ši rizika nebuvo tinkamai valdoma.
Bankas taip pat nustatė, kad „Foxpay“ netinkamai reglamentavo ir vertino atvejus, kai pagal rizikos vertinimo ir valdymo procedūras būdavo nustatoma didesnė kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika – tiek dėl kliento turto ir lėšų šaltiniui nustatyti surinktų dokumentų įvertinimo, tiek dėl sustiprintos stebėsenos priemonių taikymo.
Tam tikrais atvejais „Foxpay“ stebėsenos sistema neveikė ir įtartinos klientų mokėjimų operacijos nebuvo stabdomos, „Foxpay“ neatliko vidinių mokėjimo operacijų tarp įstaigos klientų stebėsenos. Nebuvo ir momentinės stebėsenos scenarijų, kurie užtikrintų tinkamą klientų, kurie yra paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu, teikėjai, stebėseną.
Tikrinamuoju laikotarpiu „Foxpay“ netinkamai įgyvendino klientų lėšų apsaugos ir šios srities vidaus kontrolės bei informacijos saugumo valdymo reikalavimus. Užfiksuota, kai be jokio teisinio pagrindo paslaugas „Foxpay“ teikiantis juridinis asmuo disponavo „Foxpay“ klientų lėšomis, kurių pervedimas į klientų lėšų apsaugai skirtą „Foxpay“ specialiąją sąskaitą priklausė ir nuo to, ar tas asmuo atliks minėtus pervedimus ir ar tai padarys laiku.
Taip pat nustatyta, kad „Foxpay“ prie savo informacinių sistemų suteikė prieigą vartotojams, kurių tapatybės negalima buvo nustatyti. Tai kelia grėsmę „Foxpay“ veiklos saugumui ir patikimumui, klientų interesų ir lėšų apsaugai.
Be to, „Foxpay“ patikrinimo metu Lietuvos bankui teikė netikslią, neteisingą ir neišsamią, o tam tikrais atvejais prieštaringą informaciją, susijusią su įstaigos klientais, jų bylomis ir atliktomis mokėjimo operacijomis, vidaus kontrolės procesais ir kt.
