Reguliavimo pokyčiai sudaro prielaidas didesnei konkurencijai ir kituose mokėjimo paslaugų segmentuose, tačiau, siekiant geresnių sąlygų, kaip teigiama pranešime, būtinas didesnis pačių klientų aktyvumas.
Lietuvos banko turimais duomenimis, 2016 m. vidutinis įkainis, taikomas įmonėms už klientų operacijas kortelėmis, palyginti su 2015 m., sumažėjo daugiau nei trečdaliu – nuo 1 iki 0,63 procento operacijos vertės. Tuo pat metu kortelių skaitytuvų skaičius išaugo beveik dešimtadaliu ir 2016 m. pabaigoje pirmą kartą perkopė 50 tūkst. vienetų ribą. Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjų duomenimis, jų paslaugomis besinaudojančių klientų atliktų atsiskaitymų kortelėmis šalies prekybos ir paslaugų teikimo vietose 2016 m. padaugėjo daugiau nei 13 proc. – atlikta 210 mln. operacijų.
Anot Lietuvos banko, el. mokėjimų rinkoje pastaruoju metu vyko ryškūs reguliavimo pokyčiai: 2016 m. Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), įsigaliojo Mokėjimo kortelių reglamentas, o 2017 m. pradžioje – Mokėjimų įstatymo pakeitimai.
Viena iš konkurenciją skatinančių naujovių – įkainių suvienodinimas. Bankai ir kiti mokėjimo paslaugų teikėjai už lėšų įskaitymus iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo nebegali imti mokesčių, didesnių už įskaitymo mokesčius įstaigos viduje. Standartizavus mokėjimus ir suvienodinus lėšų įskaitymo įkainius, klientai tampa laisvesni, jie gali naudotis vieno langelio principu. Lėšų pervedimams ar įmokų surinkimui įmonėms nebereikia turėti sąskaitų skirtingose kredito įstaigose, kad sutaupytų, joms pakanka turėti sąskaitą viename banke.
įmonės, kurioms aktualus įmokų surinkimas, yra gana inertiškos ir retai dairosi alternatyvų turimiems paslaugų teikėjams.
„Reguliavimas tapo palankesnis klientams, tačiau pastebime, kad įmonės, kurioms aktualus įmokų surinkimas, yra gana inertiškos ir retai dairosi alternatyvų turimiems paslaugų teikėjams. Tai ypač būdinga valstybės ar savivaldybių valdomoms įmonėms, kurios dažniausiai perka ne įmokų surinkimo paslaugą apskritai, o skelbia konkursus pirkti paslaugas iš konkretaus banko“, – teigia Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Jis ragina įmones aktyviau naudotis naujojo reguliavimo galimybėmis. Dalis jomis jau pasinaudojo. 2017 m. pradžioje atlikta Lietuvos ne finansų įmonių apklausa parodė, kad 17 proc. įmonių mokėjimo operacijoms atlikti ar pavedimams gauti jau naudojasi mažesniu bankų skaičiumi, nei naudojosi iki Lietuvai prisijungiant prie SEPA, 34 proc. įmonių išlaidos bankams už mokėjimo paslaugas sumažėjo.
Pasitaiko atvejų, kad ir pačios įmonės stabdo konkurenciją ar klientų mobilumą, pavyzdžiui, apriboja savo darbuotojų pasirinkimą, kur gauti darbo užmokestį. Tokia praktika prieštarauja teisės aktams.
„Ragintume darbdavius sudaryti sąlygas darbuotojams laisvai pasirinkti, į kurį Lietuvos ar kitos ES šalies banką pervesti atlyginimą, nes tokių sąlygų nesudarymas būtų teisės aktų pažeidimas“, – sako M. Jurgilas.
Mokėjimų rinkoje, Lietuvos banko teigimu, ryškų pokytį lėmė nuo šių metų vasario mėn. pradėta teikti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga, kuria būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina apribota iki 1,5 euro, o socialinę paramą gaunantiems gyventojams taikoma iki 0,75 euro per mėnesį sudarančio mokėjimo paslaugų krepšelio kaina. Bankai, reaguodami į pradėtą taikyti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, klientams pasiūlė ir kitus mokėjimo paslaugų krepšelius, dažniausiai – numatydami didesnį ar net neribojamą mokėjimo operacijų skaičių. Daugelio šių krepšelių kaina yra mažesnė už nustatytą viršutinę ribą.
Paslaugų krepšelis leidžia vartotojams pasirinkti geriausias sąlygas siūlantį paslaugų teikėją, naudotis viena sąskaita ir neskirstyti mokėjimų į atliekamus banko viduje ar nukreipiamus į kitą banką. Teisės aktais ribojama tik būtiniausių paslaugų gyventojams, kaip silpnesnei pusei, kaina. Juridiniams asmenims toks reguliavimas netaikomas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad artimiausiais metais konkurenciją mokėjimų rinkoje stiprins ir technologinės naujovės. Jau šiais metais kai kurie rinkos dalyviai bus pasirengę pasiūlyti momentinių mokėjimų paslaugą, o kitų metų rudenį euro zonos centriniai bankai, įskaitant ir Lietuvos banką, įgyvendins projektą, kuris užtikrins momentinių mokėjimų pasiekiamumą visoje euro zonoje.
„Siekiame skatinti naujoves. Viena naujovių, kurios sulauksime jau šiemet, yra momentiniai mokėjimai. Jie leis atsiskaityti „čia ir dabar“ visą parą, visus metus, su visais tam pasiruošusiais mokėjimo paslaugų teikėjais. Taigi, vietų ir atvejų, kur vienintelė įmanoma atsiskaitymo priemonė – grynieji pinigai bus mažiau, o idealiu atveju ir negrynaisiais turėtų būti galima atsiskaityti visur“, – sako M.Jurgilas.
