„Finansų įstaigos privalo pažinti savo klientus – gyventojus, įmones – ir stebėti mokėjimų srautus. To reikia, kad jos galėtų tinkamai kurti užkardas prieš pinigų plovimą, įskaitant ir sukčiavimą. Jeigu informacijos apie klientą nepakanka, o bendravimas stringa, tai gali virsti abiem pusėms nemaloniomis pasekmėmis, pavyzdžiui, paslaugų apribojimu“ – sako Vaidas Cibas, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius.
Lietuvos bankas sulaukia gyventojų ir verslo paklausimų dėl informacijos, kurią renka mokėjimo paslaugas teikiančios finansų įstaigos, siekdamos pažinti klientus. Teiraujamasi, kodėl finansų įstaigos renka asmeninę informaciją, ar tai jos daro teisėtai ir pagrįstai. Pasitaiko nusiskundimų, kad mokėjimo paslaugų teikėjai galimai reikalauja perteklinės informacijos, trukdo įmonių veiklai ir pan.
Atsižvelgdamas į nagrinėtą praktiką, nesusikalbėjimo priežastis, Lietuvos bankas parengė informacinį lankstuką – jame pateikia išsamius atsakymus į dažniausiai užduodamus šios srities klausimus. Tikimės, kad minėta priemonė padės geriau suprasti kliento pažinimui keliamus reikalavimus. Tai yra tęstinis darbas – Lietuvos bankas, atlikęs tyrimą dėl rizikos mažinimo politikos, vėliau skelbė viešąją konsultaciją šiuo klausimu, teikė rekomendacijas finansų rinkos dalyviams.
Lietuvos bankas siekia, kad kliento pažinimo informaciją galima būtų pateikti kuo paprasčiau, yra rekomendavęs naudoti konkrečioms skirtingoms vartotojų grupėms (studentams, senjorams, juridiniams asmenims, nevyriausybinėms organizacijoms ir pan.) pritaikytas anketas. Jau šiais metais bus vertinama, kaip finansų rinkos dalyviai šiuos lūkesčius įgyvendina.
Centrinis bankas taip pat rekomendavo finansų įstaigoms suteikti daugiau galimybių ar būdų klientams saugiai gauti ar teikti informaciją. Ypač svarbu atsižvelgti į žmonių, kurie neturi galimybių naudotis internetu, poreikius. Dėl to dalies finansų įstaigų suteikiama galimybė užpildyti kliento pažinimo anketą telefonu, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, yra sveikintinas dalykas.
Tiesa, vertinant suaktyvėjusį sukčiavimą, niekada nereikia prarasti budrumo ir asmeninę informaciją teikti tik įsitikinus, kad jos prašo būtent Jūsų bankas, o ne sukčiai. Lietuvos bankas dar kartą primena, kad finansų įstaigos niekada ir jokiais būdais neprašo atskleisti Jūsų prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodų, slaptažodžių, kortelių duomenų ir nesiunčia žinučių ar elektroninių laiškų su nuorodomis, kuriose prašo suvesti mokėjimų saugos duomenis.
Lietuvos bankas primena, kad finansų įstaigos privalo užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, tinkamai įgyvendinti kovos su sukčiavimu priemones ir tarptautines sankcijas. Dažniausiai jos taiko pasaulyje pripažintą principą „Pažink savo klientą“ – renka apie klientus tam tikrą informaciją, kad žinotų jų mokėjimo įpročius, pajamų šaltinius ir galėtų reaguoti į neįprastą veiklą, susijusią su kliento vykdomomis mokėjimo operacijomis. Šią informaciją finansų įstaigos turi nuolat tikrinti ir atnaujinti. Paprastai tam pasitelkiamos kliento pažinimo anketos, klausimynai.
Finansų įstaiga gali paprašyti pateikti ar patikslinti:
- kliento tapatybę patvirtinančius dokumentus;
- kontaktus (adresas, el. pašto adresas, telefono numeris, darbovietė);
- informaciją apie gaunamas pajamas (pvz., darbo užmokestį);
- informaciją apie atliekamas operacijas ir sandorius, lėšų kilmę;
- mokėjimo operacijas pagrindžiančius dokumentus (sutartis, sąskaitas, informaciją apie prekes) ir kt.;
- informaciją apie tai, ar klientas dalyvauja politinėje veikloje, ir (ar) informaciją apie su juo susijusius šioje veikloje dalyvaujančius (dalyvavusius) asmenis;
- informaciją apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį;
- informaciją apie kliento verslo partnerius;
- kitą informaciją, reikalingą klientui pažinti.
