„Skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius augo ir dėl to, kad vartotojai vis daugiau naudojasi šiomis paslaugomis, ir dėl taikomų pinigų plovimo prevencijos priemonių, taip pat sankcijų, susijusių su rusijos karu prieš Ukrainą. Lietuvos bankas visus gautus skundus vertina kaip svarbius signalus, į juos atsižvelgia planuodamas ir vykdydamas finansų įstaigų priežiūros veiksmus“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Apie 80 proc. skundų pateikta dėl mokėjimo paslaugų, po 5 proc. dėl kreditavimo ir draudimo paslaugų, likusieji – dėl investicinių ir kt. paslaugų.
2022 m. skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius augo 86 proc., draudimo paslaugų – 51 proc., o skundų dėl kreditavimo paslaugų sumažėjo 29 proc.
Daugiausia skundų, gautų dėl mokėjimo paslaugų, yra susiję su mokėjimo sąskaitomis, iš jų kone kas trečias – dėl nutrauktų dalykinių santykių. Dar maždaug trečdalis skundų pateikta dėl apribotos galimybės naudotis mokėjimo sąskaita (neįskaitytais, sustabdytais ar neįvykdytais mokėjimais). Dėl grynųjų pinigų operacijų gauta tik pavienių skundų, dažniausiai – dėl bankomatų veiklos.
Pagrindinės skundų dėl draudimo paslaugų priežastys – pernelyg užtrukęs žalos administravimas, netinkama komunikacija apie jo eigą.
Reaguodamas į gautus skundus ir siekdamas gerinti vartotojų patirtį, Lietuvos bankas į finansų rinkos dalyvius kreipėsi lūkesčių laiškais, surengė susitikimų, kurių metu aptarė problemas ir jų sprendimo būdus, konsultacinių renginių.
