„Šiais nuolatiniais tyrimais siekiame įvertinti bendrą vaizdą, pamatyti, kur slypi rizika skirtinguose sektoriuose, įspėti apie ją finansų rinkos dalyvius ir paskatinti imtis priemonių šiai rizikai valdyti. Tokio pobūdžio vertinimas yra atliekamas periodiškai“, – pranešime žiniasklaidai sakė LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Pasak LB, kredito unijų sektoriuje pagrindinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos yra susijusios su mokėjimo operacijomis grynaisiais pinigais bei klientų, kurie yra politiškai paveikiami, keliama rizika. Daugiau nei 90 proc. kredito unijų sektoriaus klientų 2019 metais buvo priskirti prie vidutinės rizikos grupės ir tik 1 proc. sektoriaus klientų buvo priskirti prie didelės rizikos grupės.
„Toks klientų rizikos grupių pasiskirstymas gali indikuoti, kad kliento rizikos vertinimo procedūros gali būti nepakankamos ir neefektyvios, nes nėra tinkamai nustatomi ir vertinami kliento, produktų arba paslaugų, geografinio regiono ir kitų rizikų veiksniai“, – nurodė LB.
Kai kurios kredito unijos nepateikė duomenų, susijusių su kliento tapatybės nustatymo metu pateiktos informacijos atnaujinimu. Anot LB, tai leidžia teigti, kad ne visos kredito unijos tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytą reikalavimą peržiūrėti ir atnaujinti kliento informaciją.
Panaši situacija ir gyvybės draudimo sektoriuje, kur prie didelės rizikos priskirtina tik 0,66 proc. klientų, o beveik 60 proc. jų yra vertinami kaip mažai rizikingi. Be to, gyvybės draudimo sektoriuje sustiprintas kliento ir išmokos tapatybės nustatymas taikomas tik 1 proc. išmokos gavėjų ir klientų.
„Rekomenduotina gyvybės draudimo bendrovėms įvertinti, ar tinkamai taikomos kliento tapatybės nustatymo procedūros, o vertinant klientų keliamą riziką atsižvelgti į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tipologijas, aktualias būtent gyvybės draudimo bendrovėms, įvertinant tiek teikiamų paslaugų (produktų), tiek kliento, tiek geografijos rizikos veiksnius“, – pabrėžė LB.
Jo teigimu, dauguma gyvybės draudimo sektoriuje veikiančių bendrovių pasižymi ir tuo, kad atlieka itin mažai vidinių tyrimų. Per ataskaitinį laikotarpį Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba iš gyvybės draudimo sektoriaus gavo tik vieną pranešimą dėl kliento įtartinos veiklos.
Pasak LB, mažesnėse įmonėse už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sritį paprastai būna atsakingas tik vienas arba du asmenys, kurie neretai tuo pačiu metu eina ir kitas pareigas, todėl finansų maklerio ir valdymo įmonių vadovai turi užtikrinti tinkamą darbuotojų funkcijų (verslo plėtros ir rizikos valdymo) atskyrimą, kad būtų išvengta interesų konflikto, galinčio padidinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.
Finansų maklerio ir valdymo įmonės taip pat privalo vykdyti deramą kliento pažinimo procedūrą ir operacijų bei sandorių stebėseną, turi būti aiški kliento lėšų kilmė, nesvarbu, iš kokios sąskaitos gaunamos lėšas. LB pabrėžia, kad šios įmonės turi pačios taikyti visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o ne pasitikėti kitų finansų sektoriaus dalyvių atliekamais veiksmais.
Lietuvos banko teigimu, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų sektorius sparčiai auga, 2019 metais daugiau nei 10 proc. sektoriaus investicijų buvo klientų nerezidentų, todėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės turėtų būti stiprinamos. Daugiau dėmesio turi būti skiriama vidaus kontrolės procedūroms, susijusioms su klientų tapatybės nustatymu ir klientų rizikos vertinimu, nes kol kas šiame sektoriuje dominuoja supaprastintas kliento tapatybės nustatymo būdas.
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba šiais metais numato patikrinti, kaip įstatymų reikalavimų laikosi 35 finansų rinkos dalyviai. Dažniausiai numatoma tikrinti, kaip bendrovės valdo rizikas, kaip laikosi vidaus kontrolės, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kitų reikalavimų, kaip užtikrina paslaugų kokybę.
