Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas penktadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje tvirtino, kad Europos centrinis bankas prognozuoja, kad euro zonos ekonomika smuks beveik 9 proc. ir tai bus didžiausias kritimas naujųjų laikų istorijoje.
„Visoms didžiosioms ekonomikoms prognozuojamas susitraukimas, aplinka tokia, kad dėl COVID-19 šių metų ekonomikų nuosmukis bus didžiausias naujųjų laikų istorijoje, pralenkiantis 2008 metų šokus“, - teigė V.Vasiliauskas.
Tačiau Lietuvos ekonomikos padangėje jau matyti pirmos atsigavimo kregždės, todėl lyginant su pandemijos pradžia Lietuvos bankas gerina savo prognozes baziniam ekonomikos traukimosi scenarijui 1,7 procentinio punkto.
Prognozės gerėja, nes Lietuvos ekonomika ir finansų sistema pirmąją šoko dėl koronaviruso (COVID-19) protrūkio bangą atlaikė geriau nei tikėtasi.
„Kovo mėnesį prognozavome didesnį nei 11 proc. ekonomikos susitraukimą. Šiuo metu mūsų prognozė, kad susitraukimas bus 1,7 proc. punkto mažesnis. Optimistinis ir baziniai scenarijai artėja vienas prie kito“, – pastebi V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko prognozėmis, pagal bazinį scenarijų ekonomika susitrauks 9,7 proc., pagal palankųjį – 7 proc. Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužės mėn., o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai.
V.Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos banko prognozės santūresnės palyginus su kitų institucijų. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad Lietuvos BVP susitrauks 8,1 proc., Europos Komisija žada 7,9 proc. nuosmukį, Finansų ministerija – 7,3 proc. traukimąsi.
Atsigavimo ženklai
Pasak V.Vasiliausko, projektuojant bazinį scenarijų mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti keli rodikliai: palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 %), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (–14 %) ir pramonės (–12,5 %) nuosmukis balandžio mėn., kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai.
Gerinti prognozes leidžia ir nuo gegužės pradžios nebemažėjantis darbuotojų skaičius, atsigaunantis gyventojų judėjimas bei vidaus paklausa, nebekrintantis elektros vartojimas.
„Vienas iš indikatorių, ko galime tikėtis ateityje – fizinio judėjimo aktyvumas. Jo kritimas karantino piko metu buvo įspūdingas – beveik 70 proc., šiuo metu – 30 proc. Stabilizavimą gegužės mėnesį matome ir dėl apdraustųjų skaičiaus, kuris nuo kovo vidurio staigiai krito žemyn“, – vardijo Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Pasak V.Vasiliausko, visa tai rodo, kad praėjusį mėnesį ekonomikos būklė stabilizavosi ir antrąjį pusmetį pradės atsigauti. Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9, vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6, o infliacija sudarys 0,6 proc.
Lietuvos bankas iš viso pateikia tris scenarijus: pagrindinį ar bazinį, palankųjį ir pesimistinį. Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 proc. Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyksta suvaldyti iki tol, kol nėra išrandamos medicininės priemonės kovai su šiuo virusu. Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikos potencialui.
Nukentėjusių nuo pandemijos įmonių paskolų portfelis – 40 proc.
Kalbėdamas apie rizikas finansų sistemai V.Vasiliauskas pabrėžė, kad neabejotinai didžiausia grėsmė yra COVID 19 pandemijos pasekmės.
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių paskolų portfelis siekia apie 4 mlrd. Eur, t. y. apie 40 proc. įmonių paskolų portfelio.
Greito reagavimo priemonės ir sukaupti įmonių rezervai padėjo verslui atlaikyti dėl karantino Lietuvoje kilusį likvidumo šoką – su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis balandžio mėn. padidėjo santykinai nedaug, o gegužės pradžioje nekito.
Vis dėlto, pandemijos sukelti padariniai visame pasaulyje mažins Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti ir gali kelti riziką jų mokumui ateityje.
„Kalbant apie perspektyvą, jei laisvinant karantiną vidaus vartojimas atsigauna, tai daug yra klaustukų dėl eksporto, išorės rinkų. Mūsų prognozė 2020 metams, kad eksportas trauksis 14 proc. Vyrauja didelė nežinomybė, viskas priklausys nuo to, kaip atsidarinės kitų šalių ekonomikos“, – mano V.Vasiliauskas.
Naujų paskolų mažėja
Karantino paskelbimas padarė reikšmingą įtaką Lietuvos kredito rinkai. Naujų paskolų srautas sumažėjo, išaugo paskolų, kurių mokėjimai atidedami, apimtys.
Per 10 savaičių nuo karantino įvedimo naujų būsto paskolų srautas sumažėjo 30, vartojimo ir kitų paskolų – 37, paskolų verslui – 17 proc.
„Paklausa paskoloms sumažėjusi. Tas pasijautė ne iš karto po karantino paskelbimo, o šiek tiek vėliau – juodžiausias mėnuo buvo balandis“, – atkreipia dėmesį V.Vasiliauskas.
Tiesa, gegužės pabaigoje skolinimas pagyvėjo – gegužę palyginti su balandžio mėn. skolinimo tempas padidėjo apie 18 proc. Galimybes kredituoti verslą bei gyventojus gerina ir Lietuvos banko sprendimas sumažinti anticiklinio kapitalo rezervo normą bankams nuo 1 iki 0 proc.
Paklausa paskoloms sumažėjusi. Tas pasijautė ne iš karto po karantino paskelbimo, o šiek tiek vėliau – juodžiausias mėnuo buvo balandis, – atkreipia dėmesį V.Vasiliauskas.
V.Vasiliausko nuomone, COVID-19 padarinių riziką finansų sistemoje ribos per dešimtmetį pagerėjusi įmonių bei bankų finansinė padėtis ir atsakingas skolinimas, neleidęs susidaryti kredito burbulams.
„Kreditas auga tvariai su ekonomika“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, bankai turi solidų kapitalo rezervą, o įmonės – pakankamas lėšų atsargas, kad įveiktų trumpalaikį likvidumo šoką.
Tiesa, V.Vasiliauskas pastebi, kad didelis skirtumas palyginti su ankstesne krize, kad įmonės dabar daug labiau priklauso nuo tarpusavio įsiskolinimų (prekybos kreditų ir įmonių paskolų, iš viso – daugiau nei 12 mlrd. Eur) nei nuo bankų finansavimo (apie 9 mlrd. Eur).
Dėl šios priežasties, jei pandemijos poveikis užsitęstų ir pradėtų trūkinėti tarpusavio atsiskaitymų grandinė, tai keltų papildomą riziką įmonių finansams. Visgi V.Vasiliauskas pažymi, kad likvidumo situacija įmonėse daug geresnė negu buvo per 2008-2009 metų krizę.
Ženklaus NT kainų kritimo nesitikima
Lygindamas šią krizę su vykusia prieš dešimtmetį V.Vasiliauskas pastebi didelį skirtumą ir nekilnojamojo turto rinkoje.
„Mūsų vertinimu, kalbant apie ekonomikos santykį su būsto kainomis, 2008 metais būsto kainos buvo pervertintos ketvirtadaliu. 2019 metais būsto kainos buvo 5 proc. mažesnės už tikrąją vertę – iš principo neatitikimų būsto rinkoje mes nematome“, – pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Tad kol kas NT pardavimo rinkoje nemažėja ir kainos, nors būsto nuomos kainos, V.Vasiliausko duomenimis, per balandį ir gegužę krito 5-10 proc.
„Ar persiduos į būsto kainas bus matyti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad NT plėtotojų likvidumo situacija tikrai yra nebloga, tad visa tai mums leidžia teigti, jog staigių kainų pokyčių sunku tikėtis. Gali vykti korekcijos, bet šokų nesitikime“, – pastebi V.Vasiliauskas.
Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 3,5 tūkst. neparduotų butų, o NT plėtotojų paskolų portfelis bankuose sudaro apie 30 proc.
Naujausios bankų apklausos atskleidė, kad daugėja vadinamųjų „būsto turistų“, kurie teiraujasi bankų apie finansavimo galimybes, bet tas teiravimasis nevirsta galutinėmis sutartimis.
„Tokių besiteiraujančių per mėnesį skaičius viršijęs ikikarantininį lygį, tačiau sutarčių sudaroma dar gerokai mažiau negu iki karantino“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.
Tiesa, Lietuvos bankas pastebi, kad įvedus karantiną palūkanos iš esmės nekito, tačiau šiek tiek paaugo pradinio įnašo dydis.
Tuo tarpu pastaraisiais metais augusi komercinio NT rinka ekonomikai traukiantis irgi trauksis – Lietuvos bankas prognozuoja, kad neužimtų biurų daugės, o tai gali įtakoti ir kainas.
Bankai krizei pasiruošę
Lietuvos banko atlikti naujausi testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai atskleidė, kad bankai yra gerai pasirengę atlaikyti ekonomikos šoką.
Net ir pasitvirtinus atšiauriajam scenarijui, nors bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų beveik 10 proc. p., bet jie vis dar su atsarga viršytų minimalius reikalavimus.
„Likvidumas bankų sektoriuje yra geriausias istorijoje, sukauptos atsargos yra didelės“, – pabrėžė V.Vasiliauskas.
Bankai taip pat būtų pajėgūs atlaikyti trečdalio indėlių atsiėmimą – t. y net penkis kartus daugiau nei per didžiausią istorijoje indėlių sumažėjimą ankstesnės krizės metu. Tuomet daugiausia bankų sektoriuje indėliai sumažėjo 2008 m. spalio mėn. – 6,2 proc.
V.Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad šį kartą ir Lietuvos komercinių bankų priklausomybė nuo motininių Skandinavijos bankų kur kas mažesnė, nes motininiai bankai išdavę gerokai mažiau paskolų Lietuvoje veikiantiems bankams negu 2008-2009 metais.
Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja, kad euro zonos ekonomika šiemet trauksis 8,7 proc., tačiau kitąmet augs 5,2 proc.
