Banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tvirtino, kad šiemet prognozuojamas 2,9 proc. BVP augimas – realistinis scenarijus.
Dar gruodį Lietuvos bankas prognozavo, kad šalies BVP augs 1,9 procento.
„Visi skaičiai, lyginant su gruodžiu, pagerinti“, – spaudos konferencijoje sakė V.Vasiliauskas.
Anot jo, bankas pagerino ir darbo užmokesčio augimo, investicijų bei kitas prognozes 2021 metams.
Pasak V.Vasiliausko, gerinti ekonomikos atsigavimo prognozes skatina tiek pozityvėjantis rizikų balansas tarptautinėje erdvėje, tiek viešųjų finansų injekcijos į Lietuvos ekonomiką, tiek gerėjantys rodikliai atskirose ekonomikos šakose
„Tai daug veiksnių. (...) Negalėčiau išskirti kurio nors vieno“, – teigė jis.
Atspari ekonomika, bet netaikli parama
Pernai Lietuvos ekonomika traukėsi 0,8 proc., tai yra vienas geriausių pasiekimų Europos Sąjungoje.
Pasak V.Vasiliausko, tai lėmė Vyriausybės vykdytos viešųjų finansų injekcijos, taip pat viršijusios ES vidurkį.
Be to, prie santykinai neblogų rezultatų prisidėjo tai, kad Lietuvos ekonomika nėra smarkiai priklausoma nuo turizmo, kuriam koronaviruso pandemija smogė skaudžiausiai.
„Ekonominė struktūra mūsų šiek tiek kitokia nei aplinkinių šalių. Labiausiai paveiktos sritys – turizmo sektorius – santykinai užima mažesnę dalį mūsų ekonomikoje, lyginant su Baltijos kaimynėmis“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Ne visada parama atiteko tiems, kieno apyvarta labiausiai sumažėjo.
Pasak jo, Lietuvos verslas taip pat prisitaikė prie naujos realybės po pirmosios COVID-19 bangos, antroje 2020 metų pusėje augo pagrindinis šalies ekonomikos variklis – eksportas.
„Atskiros eksporto dedamosios džiugino puikiais rezultatais“, – sakė V.Vasiliauskas, išskyręs COVID-19 tyrimams reikalingų reagentų eksportą ir žemės ūkio produkciją, nusisekusią dėl gero metų derliaus.
„Aš manau, kad mūsų įmonių sugebėjimas konkuruoti užsienio rinkose nekelia abejonių“, – teigė jis.
Vis dėlto apžvelgdamas Lietuvos ekonomikos padėtį V.Vasiliauskas atkreipė dėmesį į tai, kaip pasiskirstė valstybės parama verslui per pandemija, konkrečiai prastovų ir „poprastovinės“ subsidijos.
„Ne visada parama atiteko tiems, kieno apyvarta labiausiai sumažėjo“, – sakė jis.
„Matote, kad iš tikrųjų yra trys sritys – maitinimas, sveikatos priežiūra ir drabužių taisymas. Čia poveikis apyvartomis buvo didžiausias, pajamos krito labiausiai, bet atitinkamai paramos sumos tikrai nebuvo didžiausios“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.
Bankų padėtis stabili
Bankų sektoriaus veikla per pandemiją išliko stabili, teigia Lietuvos bankas.
Anot jo, sektorius sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius – kapitalo pakankamumo rodiklis tebėra aukštas, o likvidumas metų sandūroje beveik aštuonis kartus viršijo minimalius reikalavimus.
Indėliai bankuose 2020 metais augo beveik 30 proc. – iki 32 mlrd. eurų. Gyventojų indėliai padidėjo penktadaliu, įmonių – daugiau nei trečdaliu.
Lietuvos banko pranešime teigiama, kad šią tendenciją iš esmės lėmė pandemijos poveikis – gyventojai ir įmonės dėl nežinomybės neskubėjo išlaidauti ir buvo linkę kaupti pinigus.
Tuo tarpu skolinimo tendencijos išsiskyrė. Gyventojų paskolų portfelis per metus išaugo 6,6 proc. – iki 11 mlrd. eurų. Jame dominavo būsto paskolos, augusios 7,7 proc. – iki 8,8 mlrd. eurų.
Verslo paskolų portfelis sumažėjo 15 proc. – iki 7,8 mlrd. eurų.
Pasak V.Vasiliausko, verslo skolinimosi poreikį sumažino valstybės pagalbos priemonės, įmonių vidaus rezervai, taip pat ir pristabdyti plėtros planai.
Pačių bankų turtas išaugo daugiau nei penktadaliu – iki 38 mlrd. eurų, tačiau daugiausia padidėjo lėšos Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose. Jos sudarė beveik 41 proc. bankų turto. Tai bankams kainavo beveik 43 mln. Eur išlaidų palūkanoms.
Iš esmės ši priežastis kartu su dvigubai išaugusiomis išlaidomis dėl pablogėjusios paskolų portfelio kokybės lėmė, kad bankų sektoriaus pelnas sumažėjo beveik penktadaliu – iki 280 mln. eurų.
