„Pirmasis pusmetis pasižymėjo ir akcijų rinkų augimu, ir didėjančiu gyventojų susidomėjimu įvairiomis investavimo ir kaupimo galimybėmis. Todėl fiksuojamas augimas – tiek uždarbio, tiek naujų dalyvių ir valdomo turto, ypač kalbant apie investicinius fondus. Tai sietina ir su aktyviais rinkos dalyvių veiksmais, didėjančia platinamų fondų pasiūla bei finansinių priemonių verčių augimu pasaulio rinkose“, – teigia Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Investicinių produktų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas.
Kolektyvinio investavimo subjektai
Į užsienyje registruotus kolektyvinio investavimo subjektus (KIS) investuojančių gyventojų per pirmąjį šių metų pusmetį padaugėjo beveik trečdaliu – nuo 53,40 tūkst. iki 68,6 tūkst. Jų sukauptas turtas per šį laikotarpį išaugo trečdaliu – iki 317,56 mln. eurų. Iš viso Lietuvoje platinami 68 užsienio KIS (+15 daugiau, palyginti su 2020 m.), turintys 416 subfondų (+10 daugiau).
O į Lietuvos kolektyvinio investavimo subjektus investavo 4 647 dalyviai – 158 mažiau nei prieš pusę metų. Jų sukauptas turtas siekia 121,2 mln. eurų, taigi per pusmetį sumažėjo 19,06 mln. eurų. Į Lietuvos KIS investuojančiųjų skaičius ir jų sukauptas turtas nuosekliai mažėja pastaruosius 5 metus. Šiuo metu veikia 6 valdymo įmonės, kurios valdo 19 KIS ir 2 biržines investicines bendroves.
Pirmąjį šių metų pusmetį augo ir informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų (IISKIS) skaičius, didėjo fondų dalyvių skaičius ir jų sukauptas turtas. Iš viso Lietuvoje veikia 32 valdymo įmonės, valdančios 105 IISKIS, t. y. 5 daugiau nei prieš pusmetį, šeštadaliu padidėjo dalyvių skaičius – iki 2 053, o valdomas turtas padidėjo iki 1 209 mln. eurų.
II pakopos pensijų fondai
Per pirmąjį šių metų pusmetį II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius sumažėjo nuo 1 373 tūkst. iki 1 371 tūkst., jų sukauptas turtas pensijų fondų valdymo bendrovėse per pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo šeštadaliu ir pasiekė 5 242 mln. eurų. II pakopos dalyvių skaičius sumažėjo dėl dalyvių mirčių, pensijų išmokų sutarčių sudarymo ir kitų priežasčių.
Didžiausias vieneto vertės pokytis fiksuotas jauniausio amžiaus kaupiantiems skirtuose pensijų fonduose – jis svyravo nuo 13,87 proc. 1996–2002 m. tikslinėje grupėje iki 14,13 proc. 1982–1988 m. tikslinėje grupėje. Mažiausias pokytis fiksuotas vyriausio amžiaus 1954–1960 m. tikslinėje fondų grupėje – jis siekė 2,17 proc. Panašiai augo ir pensijų turto išsaugojimo fondų vienetų vertės, jos padidėjo 1,80 proc.
Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios II pakopos pensijų kaupimo bendrovės, valdančios 40 pensijų fondų.
III pakopos pensijų fondai
III pakopos pensijų fonduose pirmąjį šių metų pusmetį kaupė 77,45 tūkst. dalyvių – beveik 2 tūkst. daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Jų sukauptas turtas per tą patį laikotarpį padidėjo šeštadaliu – iki 194,25 mln. eurų. Didžiausią vieneto vertės pokytį generavo akcijų pensijų fondai (+14,38 proc.), mišraus investavimo pensijų fondų vertės augo +4,72 proc., o obligacijų pensijų fondų pokytis buvo –0,51 proc., t. y. neigiamas.
Pirmąjį šių metų pusmetį įsisteigė vienas naujas „Luminor tvari ateitis index“ III pakopos pensijų fondas, sieksiantis investuoti į tvarumo kriterijus atitinkančias bendroves.
Iš viso veikia keturios pensijų kaupimo bendrovės, valdančios septynioliką III pakopos pensijų fondų.
Detalūs pensijų fondų veiklos rodikliai yra čia.
II ir III pakopos pensijų fondų apžvalgos – čia.
Kolektyvinio investavimo subjektų apžvalgą rasite čia.
