„Tiek praėjusių metų, tiek praėjusių trejų metų grąžos buvo teigiamos ir pakankamai solidžios. Vis dėlto, dar kartą pabrėšiu, mes orientuojamės į trejų metų laikotarpį, nes vienerių metų rezultatas gali būti įvairus, todėl norime, kad mus vertintų už trejų metų laikotarpį, nes būtent taip mes dėliojame savo investicijas“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėjas Tomas Garbaravičius.
LB teigimu, šiemet sausio-gegužės mėnesiais finansinio turto rezultatas – beveik 90 mln. eurų grąžos, nors tuo metu kainų svyravimai pasaulio finansų rinkose dėl koronaviruso pandemijos kilusio sąmyšio buvo itin dideli.
Pasak LB, tokį rezultatą pasiekti padėjo pažangus investicijų paskirstymo metodas – rizikos paritetas, kurį Lietuvos bankas pradėjo taikyti 2017 metų pabaigoje ir buvo vienas iš pirmųjų tą darančių pasaulio centrinių bankų. Paritetas leidžia maksimaliai išskaidyti investavimo riziką – ji lygiomis dalimis padalijama kuo didesniam rizikos šaltinių skaičiui.
„2020 metų pavasarį „audra“ buvo sėkmingai atlaikyta, tam įtakos turėjo rizikos pariteto metodo taikymas ir jisai pasiteisino. Ir pačios mūsų investicijos – vis dėlto mes stengėmės įtraukti rizikingesnes investicijas, nes pajamingumai labai maži, tačiau netgi per tokią „audrą“ mūsų portfelis atlaikė“, – kalbėjo T.Garbaravičius.
Pasak jo, investavimo aplinka išlieka sudėtinga, neigiamų palūkanų aplinka ir toliau yra didžiausias iššūkis investuojant Lietuvos banko finansinį turtą.
„Ligi šiol investavimo rezultatai buvo pakankamai neblogi. Dar yra penki su puse mėnesio praėję, tad metų rezultatas gali reikšmingai pasikeisti ir mes nenorime sukelti lūkesčių, kad viskas taip ir bus iki metų galo. Rinkos yra tokios „neklusnios“ ir pilnos siurprizų“, – aiškino ekspertas.
Tarp ateities investavimo alternatyvų – NT
Lietuvos bankas nurodo, kad pernai pradėta investuoti į JAV agentūrų būsto paskolomis užtikrintas obligacijas, o šiemet padidintos investicijos į Kinijos, Jungtinės Karalystės ir Kanados skolos vertybinius popierius, taip pat daugiau investuota į pasaulio akcijas.
Svarstoma ir toliau didinti nuo valiutos kurso neapdraustų investicijų dydį, nagrinėjamos galimos investicijos į užsienio šalių nekilnojamojo turto fondus.
„Investicijos į nekilnojamąjį turtą būtų viena iš alternatyvų. Mes šiais metais nagrinėjame šią alternatyvą. Investuotume ne į konkrečius objektus. Aišku, tai būtų fondas, kuris investuoja į užsienio šalyse esantį nekilnojamąjį turtą, kadangi tai užsienio atsargos (...) Tai yra analizės objektas ir analizės išvados bus metų pabaigoje“, – sakė T.Garbaravičius.
LB plečia bendradarbiavimą ir su Pasaulio banku, kuriam patikėtas valdyti 300 mln. JAV dolerių portfelis, jį ketinama padidinti, patikint valdyti JAV agentūrų hipotekos obligacijų portfelį.
Lietuvos bankas laikosi nuostatos, kad geriausia priemonė – turėti tokį portfelį, kuris iš anksto pasirengęs dideliems iššūkiams rinkose.
Taip pat ruošiamasi taikyti kiekybines sistematinio investavimo strategijas (algoritmines strategijas), šiuo metu vyksta testavimas, ruošiamos sistemos. Apie tai daugiau informacijos centrinis bankas ketina pateikti rudenį.
Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktorius Jonas Kanapeckas pridūrė, kad visos išvardytos priemonės kartu atsižvelgia ir į koronaviruso krizės kontekstą.
„O kaip gali tokios krizės veikti investuotojų pasirinkimus? Lietuvos bankas laikosi nuostatos, kad geriausia priemonė – turėti tokį portfelį, kuris iš anksto pasirengęs dideliems iššūkiams rinkose. Kol kas tai mums ir pavyksta padaryti“, – sakė J.Kanapeckas.
Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2019 metais sudarė 4,5 mlrd. eurų.
„Valdome apie 4,5 mlrd. eurų vertės visai Lietuvai priklausančio finansinio turto, todėl itin atsakingai parenkame ir paskirstome investicijas, kad, net ir smarkiai svyruojant kainoms finansų rinkose, išsaugotume šio turto vertę ir uždirbtume grąžą vidutiniu laikotarpiu“, – pranešime sako T.Garbaravičius.
Lietuvos bankas išlaiko stabilų po nepriklausomybės atgavimo susigrąžintų aukso atsargų kiekį – 5,8 tonos. Esant palankioms sąlygoms, auksas investuojamas ir taip padengiamos ne tik jo saugojimo išlaidos, bet ir didinama finansinio turto grąža. 2019 metais aukso investicijų uždarbis sudarė 0,73 mln. eurų.
