„Kalbame apie atvejus, kai kliento finansinės galimybės neatitinka atsakingo skolinimo kriterijų. Tada jam pasiūloma alternatyva – prekę ne įsigyti, bet nuomotis su galimybe išsipirkti.
Tokiu atveju sutarties pabaigoje prekės likutinė vertė, palyginti su jau sumokėta nuomos suma, yra nedidelė, todėl vartotojui nenaudinga grąžinti išsinuomotą prekę. Tačiau dėl tokios praktikos gali nukentėti ir vartotojas, ir bendrovė“, – sako Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė.
Lietuvos banko nuomone, prekių nuomos sutarčių sudarymas tais atvejais, kai klientas iš tikrųjų nori įsigyti prekę, išdėstant jos apmokėjimą dalimis, yra netinkama praktika. Ja siekiama apeiti Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, o kartu vartotojas netenka teisės aktais jam garantuojamos apsaugos.
Atkreipiame finansų rinkos dalyvių ir prekybininkų dėmesį – jie turi aiškiai suprasti, ko nori klientai ir teikdami paslaugas vadovautis jų interesais, neskatinant rinktis ir nesiūlant nuomos sutarčių, jeigu vartotojas prekę siekia įsigyti. Tokiu atveju sudarant sutartis reikia vadovautis Vartojimo kredito įstatymu. Jo pagrindinė paskirtis – apsaugoti vartotojus nuo neatsakingo skolinimosi ir neigiamų socialinių bei finansinių pasekmių.
Tam yra vertinamas vartotojų kreditingumas, ribojama paskolos kaina (palūkanų ir visų kitų mokesčių suma negali viršyti gauto vartojimo kredito sumos ir kt.), nustatomos delspinigių lubos. Be to, suteikti vartojimo kreditus turi teisę tik Lietuvos banko prižiūrimos bendrovės, įrašytos į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Vartojimo kredito įstatyme įtvirtintų vartotojo apsaugos priemonių netenkama, jeigu prekių nuomos sutartys sudaromos su įmone, kurios veikla nėra prižiūrima.
Išaiškinęs atvejus, kai siekiama išvengti Vartojimo kredito įstatymo taikymo, Lietuvos bankas turi teisę taikyti poveikio priemones.
Savo ruožtu vartotojus Lietuvos bankas ragina savo norus derinti su finansinėmis galimybėmis, jas vertinti realiai ir atsakingai. Bandymai gudrauti gali baigtis didesnėmis išlaidomis ar kitomis neigiamomis pasekmėmis.
-
LB slapto pirkėjo tyrimas atskleidė nelegalias investicines paslaugas
-
LB: dalis mokėjimų rinkos dalyvių netinkamai informuoja apie paslaugų komisinius
-
V.Vasiliauskas: kreditavimo vyšnaites linkusius susirinkti bankus spustels mažųjų rinkos dalyvių konkurencija
-
LB: gyvybės draudimo apimtis augo, ne gyvybės draudimo – mažėjo
-
LB sektorius trečiąjį ketvirtį: tolesnis indėlių ir būsto paskolų spurtas, mažėjantis pelningumas
