Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų prašymu įvertinęs siūlomų mokestinių įstatymų pakeitimų poveikį, Lietuvos bankas teigia, kad šie siūlymai suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikos aktyvumui, tačiau tvariam ekonomikos potencialo augimui didelės įtakos neturės.
Skaičiuojama, kad siūlomi mokestiniai pakeitimai realiojo BVP augimo tempą 2024–2028 m. (akumuliuotai) padidintų 0,4 proc. punkto, o metinę infliaciją kilstelėtų 0,6 proc. punkto.
Lietuvos banko vertinimu, mokestiniai pakeitimai labiausiai veiktų gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimą. Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas jį mažintų, tačiau dėl to didėtų gyventojų disponuojamosios pajamos.
„2024 m. jos būtų 0,4 proc. (176 mln. Eur) didesnės nei tuo atveju, jei mokesčiai nebūtų keičiami. Kiekvienais paskesniais metais gyventojų disponuojamosios pajamos būtų veikiamos vis palankiau ir 2028 m. jos būtų 1,3 proc. didesnės nei tuo atveju, jei mokesčiai nebūtų keičiami. Didesnė gyventojų perkamoji galia palankiai veiktų vidaus paklausą – tiek privatųjį vartojimą, tiek investicijas, o tai didintų Lietuvos ūkio aktyvumą“, – pabrėžiama banko parengtoje išvadoje.
Bankas teigia, kad siekiant teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, daugeliu atvejų iš esmės pasirinktos tinkamos priemonės, tačiau tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad šie siūlymai suteiks trumpalaikį impulsą ekonomikos aktyvumui, o tvariam ekonomikos potencialo augimui didelės įtakos neturės.
„Nors siūlomi mokestiniai pakeitimai yra pokytis tinkama linkme, tačiau jie turės mažą įtaką potencialiam ekonomikos augimui dėl, tikėtina, riboto postūmio siekiant artesnio ES vidurkiui valdžios sektoriaus biudžeto ir BVP santykio gerinant balansą tarp mažiau verslo ciklui jautrių ir ekonomikos augimo potencialui palankesnių mokesčių bei darbo ir kapitalo apmokestinimo“, – rašoma išvadoje.
Valdžios sektoriaus biudžeto pajamų ir BVP santykis Lietuvoje sudaro 35,8, o ES – 46,4 proc.
Pajamos bus apmokestintos teisingiau
Išvadoje rašoma, kad siūlomų mokestinių pakeitimų visuma padidintų Lietuvos gyventojų gaunamų pajamų apmokestinimo teisingumą, nes reikšmingai sumažėtų dabartinėje sistemoje esantys skirtumai tarp pagrindinių veiklos formų pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo efektyviųjų tarifų. O paskatos mokestiniais tikslais rinktis individualią veiklą sumažėtų, bet neišnyktų.
„Skirtumas tarp pagal darbo sutartis dirbančių ir individualia veikla užsiimančių asmenų mokamų vidutinių efektyviųjų tarifų sumažės nuo maždaug 16 proc. punktų (2023 m.) iki 8 proc. punktų (2026 m.)“, – mano Lietuvos bankas.
Planuojamo pereinamojo laikotarpio pabaigoje 2026 m. individualia veikla užsiimančių asmenų vidutinis GPM ir socialinio draudimo įmokų efektyvusis tarifas padidėtų apie 6 proc. punktais: nuo 20,1 proc. (2023 m.) iki 26,5 proc. (2026 m.). Dirbančiųjų pagal darbo sutartį vidutinis efektyvusis pajamų ir socialinio draudimo įmokų tarifas turėtų sumažėti nuo 35,7 proc. (2023 m.) iki 34,5 proc. (2024 m.).
Poveikis gyventojams bus nevienodas
Visgi pabrėžiama, kad poveikis šalies gyventojams bus nevienodas ir priklausys nuo asmens ekonominės veiklos formos – darbo santykių, individualios veiklos ir pan., taip pat bendro gaunamų pajamų lygio, turimo nekilnojamojo turto (NT) vertės, šio turto registracijos vietos ir kt.
Lietuvos bankas teigia, kad maža dalis vidutinių pajamų gavėjų gali reikšmingiau pajusti mokesčių padidėjimą.
Dėl NPD didinimo mokestinė našta, susijusi su pagal darbo sutartį gaunamomis pajamomis, sumažės visiems, kurių pajamos patenka į rėžį nuo minimalios mėnesinės algos iki maždaug vieno VDU, tačiau daugiausia – gaunantiesiems mažiausias pajamas.
Progresinį GPM tarifą, taikomą su darbo santykiais susijusioms pajamoms, pakeičiant papildomais GPM tarifais už bet kokios rūšies apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijančias 60 ar 180 VDU per metus, mokestinė našta mažės ir samdomiems darbuotojams, per mėnesį uždirbantiems daugiau nei penkis VDU.
Sodros duomenimis, tokių žmonių yra apie 8 tūkst., arba 0,7 proc. visų dirbančiųjų. O uždirbančių mažiau nei vidutinį atlyginimą – 749 tūkst., arba 64 proc. visų dirbančiųjų. Kituose rėžiuose mokestinė našta 2024 m. tebebus tokia pati kaip 2023 m.
Tuo tarpu mokestinė našta, susijusi su individualia veikla pamažu didės visiems pajamų rėžiams. Lyginant 2023 m. mokestinę naštą su 2026 m., efektyvusis tarifas sparčiau didės augant pajamoms. Pasiekus metines pajamas, sudarančias nuo maždaug 30 tūkst. iki maždaug 55 tūkst. Eur jis augs 9–11 proc. punktų, o nuo maždaug 55 tūkst. Eur –13–14 proc. punktų.
Tad Lietuvos bankas daro išvadą, kad didesnio pajamų apmokestinimo ir socialinio draudimo įmokų naštos poveikį pajus individualia veikla užsiimantys asmenys, o labiausiai – didžiausias savarankiško darbo pajamas gaunantys asmenys, kurių dauguma veiklą vykdo sostinės regione.
„Vidutinių pajamų gavėjai gali būti paveikti daugiau nei mažiausias pajamas gaunantieji, bet mažiau nei daugiausia uždirbantieji. Turint omenyje, jog didžioji dalis individualia veikla užsiimančiųjų deklaruoja palyginti mažas pajamas ir tai, jog savarankiškai dirbančiųjų dalis sudaro tik 11 proc., darome išvadą, kad tik maža dalis vidutinių pajamų gavėjų reikšmingiau pajus mokesčių padidėjimą“, – teigiama banko išvadoje.
NT mokestis priklausys nuo regioninių aplinkybių
Lietuvos bankas įvertino ir siūlomą nekilnojamojo turto (NT) mokestį. Išvadoje teigiama, kad įgyvendinus siūlomą NT mokesčio pakeitimą, mokestį mokėtų apie ketvirtadalis brangiausių būstų turėtojų, o dabar jį moka apie 2 proc. brangiausią NT šalyje turintys gyventojai.
„Taigi mokestis taptų labiau visuotinis, tačiau atskiras gyventojų grupes veiktų nevienodai – priklausomai nuo regioninių aplinkybių. Vidutiniškai mokestis už pagrindinį būstą sudarytų apie 16,5 Eur per metus“, – teigia Lietuvos bankas.
Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, 2022 m. buvo apie 1,4 mln. NT savininkų ir 32 tūkst. NT mokesčio mokėtojų. Įsigaliojus naujam mokesčio modeliui, mokestį už pagrindinį būstą mokėtų apie 0,4 mln. fizinių asmenų.
Lietuvos bankas konstatuoja, kad kadangi šiuo metu apmokestinama asmeniui priklausanti NT vertė, viršijanti 150 tūkst. Eur, o pagal naują sąrangą bus taikomi mažesni tarifai, bet bus apmokestinama platesnė objektų imtis, mokestinė našta turintiems didesnės vertės NT galimai mažės, o turintiems mažesnės vertės NT – didės.
Pavyzdžiui, remiantis NTMĮ aiškinamajame rašte pateikta informacija, už 177 tūkst. Eur vertės pagrindinį būstą Vilniaus senamiestyje pagal dabar galiojantį NT mokestį tenka sumokėti 135 Eur per metus, o pagal naują mokestį suma sumažėtų apie 2,5 karto – iki 51,66 Eur. O už 22,5 tūkst. Eur vertės pagrindinį būstą Akmenės raj. šiuo metu mokėti NT mokesčio nereikia, o pagal naują apmokestinimą mokestis siektų 12,8 Eur per metus.
Biudžeto neteikimai
„Vertindami siūlomus mokestinius pakeitimus (kartu su didinamu NPD) iš makroekonominės perspektyvos, darome išvadą, kad dėl šių pakeitimų sumažėjusi bendra mokestinė našta skatins Lietuvos ekonomikos aktyvumą. Kita vertus, biudžeto lėšų netekimas dėl didinamo NPD gali siekti apie 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) jau 2024 m., o įgyvendinant visą NPD didinimo planą, šis netekimas toliau didėtų ir vėlesniais metais“, – įvertino Lietuvos bankas.