Seimui pateiktose išvadose dėl patikslinto biudžeto nurodoma, kad pataisos nekelia rizikos finansų sistemos ir kainų stabilumui, o suplanuotos papildomos priemonės turės santykinai nedidelį bendrą poveikį infliacijai.
„Šie pakeitimai turės tiek tiesioginį, tiek netiesioginį poveikį vidutinei metinei infliacijai, tiksliau – jos rodikliui, kuris 2022 metais bus maždaug 0,3 proc. mažesnis, palyginti su scenarijumi, jei tokie sprendimai nebūtų priimti“, – teigiama centrinio banko išvadose.
LB teigimu, biudžeto pakeitimai iš finansinio stabilumo perspektyvos iš esmės vertintini teigiamai.
„Siūlomos aukštos infliacijos padarinius Lietuvos gyventojams švelninančios priemonės, tikėtina, turės teigiamą poveikį šalies finansų sistemos stabilumui. Dėl jų sparčiau didėtų pajamos mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams, mažintų tokių gyventojų turimų finansinių įsipareigojimų nevykdymo tikimybę“, – teigia bankas.
Centrinis bankas, be kita ko, kritikuoja priemones, skirtas kompensuoti gyventojams dalį dujų ir elektros kainų padidėjimo.
„Jos yra labai plačios ir visiškai horizontalios, todėl fiskališkai brangios ir socialiai mažai teisingos, be to kompensacijos yra numatytos taikyti visiems namų ūkiams, neatsižvelgiant į jų gaunamas pajamas“, – pabrėžiama LB išvadose.
Pasak LB šioms kompensacijoms biudžete yra numatyta 365 mln. eurų (0,6 proc. BVP), tačiau nenurodoma pajamų šaltinių šioms išlaidoms finansuoti.
Tikslinamame biudžeto projekte numatyta 973 mln. eurų skirti antiinfliacinėms priemonėms, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Numatoma, kad visos biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų, papildomi pinigai taip pat bus skiriami karo Ukrainoje pabėgėliams ir geležinkelių infrastruktūrai.
Antras biudžeto svarstymas numatytas gegužės 10-ąją, o priėmimas – gegužės 17 dieną.
2022-ųjų valstybės biudžetas metų eigoje keičiamas jau antrą kartą – pirmuoju atveju papildomas finansavimas buvo numatytas krašto apsaugai.
