Antradienį įvykusios spaudos konferecijos metu Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sakė, kad „Finolita Unio“ veikla susidomėta dar pradėjusiais metais, kai Vokietijos finansų rinkos priežiūros institucija BaFIN birželio 5 d. pranešė, kad yra problemų su fintech įmone „Wirecard“.
Anot „Financial Times“, per įmonę „Finolita Unio“ buvo atlikta apie 100 mln. eurų vertės pervedimų, kurie atsidūrė Vokietijos prokurorų akiratyje. Dienraščio šaltiniai teigia, kad iki pirmojo 2020-ųjų ketvirčio „Finolito Unio“ akcininkė, Singapūro bendrovė „Senjo“, iš „Wirecard“ pasiskolino apie 350 mln. eurų.
„Po to sekė Singapūro priežiūros tarnybos pranešimas, kad jie atlieka tyrimą „Senjo Group“ atžvilgiu. Iš viešai paskelbtos informacijos mes suvedėme galus, kad Lietuvoje veikianti įmonė, kurios akcininkai yra susiję su „Senjo Group“. Tai buvo praėjusių metų vidurys. Įvertinęs situaciją, Lietuvos bankas ėmėsi šios įstaigos priežiūros, vyko susitikimai. Įmonė bendru sutarimu atsiribojo nuo akcininkų, atsirado naujas akcininkas, įmonė „Valnetas“, kuris turi ilgametę darbo patirtį su Lietuvos banku“, – sakė M.Jurgilas.
Valdybos nario teigimu, įmonės „Finolita Unio“ atsiribojimas nuo akcininkų iš Singapūro turi menką reikšmę vertinant įmonės veiksmus, kurie buvo atlikti iki šio pokyčio.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvos bankas yra pradėjęs tyrimą dėl įmonės, jo rezultatai turėtų paaiškėti kelių savaičių eigoje.
Lietuvos banko valdybos narys nesutiko su vertinimu, kad institucija savo, kaip rinkos prižiūrėtojo vaidmenį atlieka netinkamai. Per paskutinius trejus metus atimtos 18 licencijų, praėjusiais metais atlikti 33 patikrinimai, pritaikytos 25 poveikio priemonės. Šiais metais suplanuota 70 elektroninių pinigų bendrovių patikrinimų. Vertinant pinigine išraiška, už pinigų prevencijos pažeidimus skirtų baudų suma sudaro beveik 1,8 mln. eurų. iš viso baudos skirtos 7 bendrovėms, vienai atšaukta licencija.
Pasisako prieš fintech kontrolės griežtinimą
M.Jurgilas taip pat sakė nepritariantis griežtesniam fintech reguliavimui Lietuvoje. „Griežtinimas gali atsisukti prieš rezultatą, kurio siekiame. Viskas turi balansą, nėra nulinės rizikos. Mes negalime išduoti vairuotojo pažymėjimo tik tiems žmonėms, kurie niekada nepadarė pažeidimo. Tas balansas yra išlaikytas ir man atrodo, kad ta priežiūra yra tinkamai atliekama. Dėmesys negali būti didesnis ypatingai dėl to, kad visas regionas kenčia nuo praėjusio pinigų plovimo skandalo. Dėmesys yra padidintas ne tik Lietuvoje. Nėra taip, kad Lietuvos bankui šis klausimas paaiškėjo tik praeitų metų rudenį“, – sakė jis.
Lietuvos banko atstovas taip pat pabrėžė, kad reakcija nebuvo maksimaliai greita dėl to, kad dalies informacijos institucija negalėjo žinoti, kol to viešai nepaskelbė kitų šalių reguliuotojai.
Bendrovė Lietuvoje veikia šešerius metus
Mokėjimo įstaigos licenciją UAB „Finolita Unio“ Lietuvos bankas suteikė 2015 m. rugsėjo pradžioje.
2017 m. gegužės pradžioje Lietuvos banko Priežiūros tarnyba neprieštaravo, kad Singapūro „Senjo Group Pte. Ltd.“ įsigytų 100 proc. mokėjimo įstaigos UAB „Finolita Unio“ akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių.
2019 m. vasario pradžioje Lietuvos banko valdyba suteikė UAB „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir bendrovės prašymu panaikino buvusią mokėjimo įstaigos licenciją.
2020 m. spalio pabaigoje Lietuvos banko Priežiūros tarnyba neprieštaravo, kad UAB „Valnetas“ tiesiogiai įsigytų UAB „Finolita Unio“ balsavimo teisių dalį, viršijančią 50 proc.
Tokiu sandoriu siekta, kad „Senjo Group Pte. Ltd“. kuo labiau nutoltų nuo įstaigos veiklos, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas. Lietuvos bankas sprendimus dėl prieštaravimo ar neprieštaravimo siūlomiems įsigijimo sandoriams priima įvertinęs siūlomo sandorio ir įgijėjo atitktį teisės aktų reikalavimams.
