„Lietuva įveikė didelę dalį distancijos maratone europinių pragyvenimo standartų link. Tačiau norint pasiekti ar net pralenkti Vakarų Europos pajamų lygį, labai svarbu neįstrigti pakeliui. O tokia rizika yra, jei nesiimsime spręsti svarbiausių ekonominių iššūkių“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.
Lietuva augo sparčiausiai
Gediminas Šimkus, LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius teigė, kad Lietuvos ekonomika per du dešimtmečius pademonstravo įspūdingus rezultatus.
LB ekonomistų atlikta analizė rodo, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje 1995 metais siekęs 33 proc., naujausiais duomenimis, viršija 80 proc. ES vidurkio. Per ketvirtį amžiaus Lietuvos BVP vienam gyventojui ir ES vidurkio santykis padidėjo 48 proc. punktais, t. y. pustrečio karto. Tai – didžiausias šalies ekonomikos artėjimo prie ES vidurkio rodiklis tarp visų naujųjų ES narių.
„Panašu, Lietuva išaugo vidutinių pajamų marškinėlius. Lietuva priskiriama aukštų pajamų grupei. Visgi, tai nėra duotybė“, – sakė jis.
Pasak jo, prie Lietuvos augimo prisidėjo aukšta žmogiškųjų išteklių kokybė, švietimas, stojimas į tarptautines organizacijas, konkurencingumas. Taip pat ekonomikos struktūriniai pokyčiai, institucijų kokybės gerinimas bei augęs ekonomikos atvirumas.
„Tačiau turime palyginti nedidelį aukštos pridėtinės vertės eksportą. Lėtai gerėjančią žmogiškųjų išteklių kokybę, lėčiau perimame gerąją praktiką ir turime palyginti nedideles tiesiogines užsienio investicijas“, – kalbėjo G.Šimkus.
Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, jei Lietuvos ir ES ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį, šalies ekonomika ES vidutinį lygį pasiektų 2042 metais.
„Jei būtų išlaikytas toks ekonomikos lygis, šalies mastu ES vidurkį pasivytume per ketvirtį amžiaus. Vis dėlto ligšiolinis ūkio augimo tempas Lietuvai ateityje toli gražu nėra garantuotas, įvertinus būsimus ekonominius iššūkius, visų pirma dėl darbo jėgos“, – sakė G.Šimkus.
Iššūkis – gyventojų skaičiaus mažėjimas
Jo teigimu, dėl demografinių tendencijų darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas yra užprogramuotas. Skaičiuojama, kad artimoje ateityje iš darbo rinkos pasitrauks ir į pensiją išeis trečdaliu daugiau vadinamojo kūdikių bumo (gimusių XX a. pokario laikotarpiu) atstovų (kasmet apie 37 tūkst.), negu į darbo rinką įsilies po Nepriklausomybės atgavimo gimusių jaunuolių (kasmet apie 27 tūkst.).
„Šio neigiamo darbo jėgos veiksnio iš esmės nekompensuotų net ir tai, jei ateityje tęstųsi pernai pirmą kartą po Nepriklausomybės atgavimo užfiksuotas teigiamas migracijos balansas, kai į šalį atvyksta daugiau gyventojų, nei iš jos išvyksta“, – sakė G.Šimkus.
Be to, dabar beveik visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojai yra vieni aktyviausių darbo rinkoje iš visų ES šalių. Dėl to galimybės įtraukti didesnę gyventojų dalį į darbo rinką yra palyginti ribotos. Tačiau ekonomistai mato galimybę įtraukti jaunimą į darbo rinką.
„Galima paminėti Nyderlandų ar Danijos pavyzdį, kur apie 50 proc. jaunimo, 15–19 metų, sugeba derinti mokslus, studijas ir darbą. Lietuvoje tas rodiklis yra labai žemas. Taip pat su sunkesniais sprendimais, galima tikėtis senyvo amžiaus žmonių įtraukimo į darbo rinką“, – aiškino jis.
Didesnis dėmesys našumui ir švietimui
G.Šimkus aiškina, kad Lietuva turėtų daugiau investuoti ir didinti našumą. Be to, šalis, ekonomistų nuomone, turėtų suformuoti tinkamą migracijos politiką, daugiau pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų.
„Aukštos kvalifikacijos specialistams leidimų gyventi 2019 metais buvo išduota 407. Tik 2 proc. aukštos kvalifikacijos darbuotojų nuo imigracijos ne Lietuvos Respublikos piliečių. Kryptinga migracijos politika gali prisidėti prie ekonomikos plėtros ir didžiausią naudą galėtų teikti aukštos kvalifikacijos darbuotojų imigracija. Šie gyventojai papildytų vietos gyventojų įgūdžius, jie linkę kurti ir ieškoti inovatyvių sprendimų, jie mažiau konkuruoja su vietos darbo jėga. Gaudami aukštus atlyginimus, jie prisideda fiskaliniu požiūriu“, – tikino jis.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonominiam augimui trukdo ir negerėjantys moksleivių gebėjimai, žemas aktyvumas gerinant kvalifikaciją. Be to, ir nesugebėjimas spręsti problemas pasinaudojus moderniomis technologijomis.
„Taip pat turime gana žemą darbingo amžiaus gyventojų aktyvumą keliant kvalifikaciją, dalyvaujant mokymosi programose. Eurostato duomenimis, Lietuva yra tarp trečdalio valstybių, kurios mažiausiai išnaudoja šį potencialą. Moksleivių gebėjimai negerėja, matematikos ir gamtos rezultatai prastėja. Pažanga turėtų būti spartesnė, siekiant atliepti technologinius pokyčius“, – įsitikinęs G.Šimkus.
Tačiau žinios ir įgūdžiai turi didelę įtaką didinant našumą, todėl šalis turėtų dėmesio skirti švietimui ir kvalifikacijos kėlimui.
„Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva turi didelę visuomenės dalį, kuri turi aukštąjį išsilavinimą. Ir daugiausiai darbo vietų yra ten, kur reikalingi aukšto lygio įgūdžiaį. Tai reiškia, kad įgūdžiai neatitinka poreikio“, – teigė jis.
R.Kuodžio teigimu, valstybė vangiai reaguoja į demografinius pokyčius ir politikai nesiryžta jų spręsti.
„Tai Lietuvos silpninimas, kuris baigiasi tuo, kad ir Lietuvos išsilavinimo kokybė prastėja. Tas pats yra su ligoninių tinklu, su institucijų pastatais, kur yra akivaizdžių dalykų ir patys plikomis akimis matome neefektyvumus šioje srityje. Tai dar vienas iš potencialių augimo šaltinių, kuris Lietuvą galėtų paleisti labiau į priekį“, – kalbėjo jis.
