Šiuo metu Lietuvos bankai yra vieni pelningiausių Europoje ir turi finansines galimybes atlaikyti galimus sukrėtimus.
Lietuvos bankas įžvelgia besiformuojančias grėsmes – NT ir kreditavimo augimas Lietuvoje vienas sparčiausių Europoje. Be to, nepalankūs vėjai pučia iš Šiaurės – Skandinavijoje NT rinkos raida gali atsiliepti neigiamai.
Šie veiksniai, jei nepasikeis, gali nepalankiai atsiliepti Lietuvos ekonomikai, vertina Lietuvos bankas.
„Ir auganti ekonomika, ir naujausi vadinamieji streso testai, parodantys, kaip mūsų bankai atlaikytų galimus šokus, patvirtina, kad Lietuvos finansų sektorius yra stiprus. Tačiau sparčiai didėjant kreditavimui negalime prarasti budrumo – turime užtikrinti, kad skolinimo politikos kartelė būtų iškelta aukštai. Bankai neturėtų pamiršti praeities pamokų ir, finansiniam ciklui perėjus į augimo fazę, privalo būti pasirengę galimiems iššūkiams“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
NT rinka įsibėgėja
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per 2016 m. skolinimo tempas gyventojams ir įmonėms išaugo daugiau nei 8 proc. ir dvigubai viršijo BVP augimą. Labiausiai didėjo NT paskolų portfelis. Euro zonoje paskolų portfelio augimas lėtesnis – siekia 1,8 proc.
„Vertinant ligoninės temperatūrą, kokioje palatoje yra Lietuva, ir klausimas, ar nepradėsime karščiuoti – būsto kainų augimas 2016 m. pradžioje buvo plius 3 proc., o pabaigoje – plius 9 proc. Taigi, būsto kainų augimas, kaip matome iš grafiko, yra į viršų“, – sako V.Vasiliauskas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad paskutinius du mėnesius NT sandorių mažėjo apie 10 proc., todėl papildomų vertinimų reikės rudenį.
„Mes rimtai pasiruošę rudenį dar kartą pasimatuoti temperatūrą ir, remiantis ta nuotrauka, be abejo, paskelbti visuomenei, kokių veiksmų mes imamės ar nesiimame“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.
Jis vardija, kad rinką kaitina gera ekonominė situacija, augantys atlyginimai, išskirtinai gera demografinė Vilniaus situacija, kadangi dėl vidinės migracijos miestas tapo jauniausia sostinė Vidurio ir Rytų Europoje. Taip pat V.Vasiliauskas mini rekordines santaupas, padidėjusį gimstamumą, visų laikų žemumose esančias paskolų palūkanas, kurios skatina skolintis.
V.Vasiliauskas akcentavo, kad šalies ekonomika auga, tačiau apie galimus burbulus kalbėti dar anksti – aiškesnį vaizdą LB ketina susidaryti rudenį, kai bus atlikti papildomi vertinimai.
„Viščiukus pasiskaičiuosime rudenį. Matome tendencijas, bet jokiu būdu nesakome, kad jau esame burbule“, – sakė V.Vasiliauskas ir pamini, kad Lietuvos bankas turi rinkai paruošęs kondicionierių, jei jo prireiktų.
Bankų pelnus sunešė paskolos
LB vadovas akcentavo, kad paskui ekonomiką stiebiasi ir bankų pelnai. Pernai jie siekė apie 250 mln. eurų.
„Pagrindinė priežastis, dėl ko bankinis sektorius gali pasigirti pelnu, yra susijęs su finansavimosi kaštų mažėjimu – tai susiję su palūkanomis, kurias pats bankinis sektorius moka už savo paskolas, už tai, ką jie skolinasi – jos sumažėjo“, – teigia V.Vasiliauskas.
Jis akcentuoja, kad indėlių palūkanų normos toliau mažėja, todėl bankai iš paskolų uždirba daugiau, taip pat didėja ir bankų komisinių pajamos.
Būsto paskolų portfelio kokybė taip pat gerėja, kiek daugiau blogų paskolų yra NT, apgyvendinimo, maitinimo, statybų sektoriuose.
Lietuvos bankas kasmet atlieka šalies bankų testavimą, parodantį, kaip jie veiktų nepalankiausiomis sąlygomis. Naujausi skaičiavimai rodo, kad bankai ir visa šalies finansų sistema šokams yra atspari: jei BVP smuktų iki 10 proc., reikšmingai mažėtų prekyba, pajamos ir vartojimas, o NT kainos nukristų 17 proc., bankai patirtų apie 730 mln. eurų nuostolių. Nepaisant to, bankų kapitalo pakankamumas išliktų aukštas, papildomo kapitalo bankams beveik nereikėtų.
Rizikos – išorėje ir viduje
„Mes iš principo identifikuojame dvi rizikas. Pirma išorinė – disbalansai Šiaurės šalyse, būtent NT rinkoje. Antra rizika – vidinė – tai spartus NT rinkos augimas, kainų augimas, kreditavimo augimas – ar tai neprives prie naujo burbulo“, – sako V.Vasiliauskas.
Jis aiškina, kad Lietuvos bankinį sektorių lemia Švedijoje ir Norvegijoje įsikūrusių „motininių“ bankų politika. Švedijoje NT kainų augimas, prasidėjęs 2013 m., toliau tęsiasi, ir šalies centrinis bankas ėmėsi priemonių jį riboti.
Grėsmių Lietuvai kelia Švedijoje ir Norvegijoje besipučiančios NT kainos ir augančios skolos. Jei šiose šalyse NT kainos staiga kristų, Lietuvoje galėtų brangti paskolos ir mažėtų skolinimo apimtys.
„Kai turime derinį iš NT kainų augimo, kartu namų ūkių įsiskolinimu, kuris Norvegijoje siekia maždaug 213, o Švedijoje 275 proc. BVP, tai yra apie ką pagalvoti“, – svarsto V.Vasiliauskas ir ramina, kad Lietuvos bankai šiuo metu yra geriau pasirengę nei 2008 m., jie nebepriklausomi nuo kreditavimo iš Šiaurės.
Kondicionierius – griežtesnės paskolų sąlygos
LB vadovas vardija, kokių priemonių bankas galėtų imtis, jei reikėtų „vėsinti“ kaistančią NT rinką.
„Pirmiausia yra maksimalios įmokų ir pajamų dydžio santykis 40 proc. ir pora variacijų papildomai, jos gali būti perkalibruotos“, – apie mažesnę galimą paskolos sumą kalba V.Vasiliauskas.
Taip pat jis mini, kad galėtų trumpėti maksimalios paskolos trukmė, kuri šiuo metu siekia 30 metų. Atitinkamai, ir paskolos dydis turi neviršyti 80 proc. turto vertės – šis dydis taip pat gali būti keičiamas.
Kitos priemonės būtų taikomos bankams – jų gali būti paprašyta kaupti papildomą „anticiklinį“ kapitalo buferį.
„Rinkos dalyviai turi išlikti budrūs, kad augimas nepereitų į užkaitimą. Mes tikrai reaguosime, jei 2016 m. kainų augimo ir paskolų bumo augimo istorija tęsis. Turime galimybę per dvejus metus užkaisti“, – sako V.Vasiliauskas.
Naujas grėsmes kelia kibernetinės atakos
Lietuvos bankas atliko finansų sektoriaus atsparumo kibernetinėms atakoms tyrimą ir žada rezultatais pasidalyti artimiausiu metu. Pasak V.Vasiliausko, Lietuvos bankas pats pabuvo „programišiu“, kad įsitikintų, kiek atsparios yra bankų sistemos.
„Manome, kad kibernetinė rizika yra artimiausio laikotarpio viena iš svarbiausių rizikų, kurias bankinis sektorius turėtų suvaldyti. Mes atlikome vertinimą – atsirinkome atskirus finansų sektoriaus dalyvius ir pratestavome jų sistemas. Pažiūrėjome, kaip reaguoja mūsų infrastruktūrinės sistemos, na, ir tikrai iššūkių yra“, – pažymėjo V.Vasiliauskas.
Pasak jo, tai vis aktualiau, kai besinaudojančiųjų internetu skaičius auga, atitinkamai daugėja ir incidentų.
Besinaudojančių internetu skaičius auga – gyvenam skaitmeninimo eroj, lygiai taip pat ir incidentų skaičius auga. Niekuo neišsiskiriame, lygiai taip pat visam pasaulyje tendencijos yra – tiek ir skaitmeninimo, tiek ir incidentų skaičiumi judame ta pačia kryptimi.
