15min jau rašė, kad dažnas lankymasis bankuose gali atsirūgti – bus nustatytas blogesnis kredito reitingas.
Reaguodamas į signalus, kad dėl aktyvaus domėjimosi ir paskolų pasiūlymų lyginimo gali brangti skolinimasis, Lietuvos bankas siunčia „aiškią žinią rinkos dalyviams: kredito davėjai ir kredito reitingų kūrėjai klientus turi vertinti objektyviai ir nebausti jų už tai, kad ieško geriausių skolinimosi sąlygų“.
„Jeigu žmogus ieško geriausių paskolos sąlygų, už tai jis neturi būti baudžiamas. Antraip tai pažeistų vartotojų teises, nes ribotų galimybes susirasti geriausią pasiūlymą. Ypač tai pasakytina apie tokį atsakingą sprendimą, kaip būsto paskola, kurią žmonės paprastai ima ilgam laikotarpiui ir už kurią dažnai sumoka dešimtis tūkstančių eurų palūkanų. Būtų neracionalu, jeigu žmogus griebtų pirmą pateiktą pasiūlymą“, – sako T.Garbaravičius.
15min rašė, kad dėl dažno domėjimosi paskolos galimybėmis galimai mažėja asmens kredito reitingas ir didėja skolinimosi kaina.
Bankų ir fizinių asmenų kredito reitingus skaičiuojančios bendrovės UAB „Creditinfo“ Lietuvos bankui pateikta informacija rodo, kad iš tikrųjų dalis kredito davėjų, vertindami asmens kreditingumą, vienaip ar kitaip atsižvelgia į tai, kaip aktyviai domėtasi asmens finansine situacija teikiant užklausas į duomenų bazes.
Tačiau didelis apsilankymų bankuose – užklausų – skaičius ne visada turi didelę ar tiesioginę įtaką kredito reitingui ar paskolos kainai. Mat kreditingumo vertinimo modeliai paprastai būna sudaryti iš daugelio kintamųjų, be to užklausų apie konkretų asmenį skaičius lyginamas su vidutiniu rinkoje įprastu užklausų skaičiumi, pasikartojančias to paties kredito davėjo užklausas laikant viena užklausa, taip pat kartais tai naudojama tik kaip signalas, kad kredito davėjui reikia atidžiau išnagrinėti skolininko finansinę padėtį.
„Kredito davėjai, taikantys pačių ar kitų bendrovių sukurtus kreditingumo vertinimo modelius, kai atsižvelgiama į užklausų skaičių, turėtų siekti, kad užklausų skaičius, net jei jis yra statistiškai reikšmingas kredito rizikos rodiklis, neribotų konkurencijos ir žmogaus teisės ieškoti geriausio paskolos pasiūlymo. Domėjimasis ir paskolų pasiūlymų lyginimas yra natūralus, logiškas ir skatintinas veiksmas“, – teigia T.Garbaravičius.
Siūlo remtis JAV praktika
Lietuvos banko atstovas siūlo kitaip spręsti prieštarą tarp kreditingumo vertinimo modelio kokybės bei vartotojo teisės palyginti ir išsirinkti geriausią paskolos pasiūlymą.
Būtų galima remtis JAV praktika ir nustatyti tam tikrą lengvatinį laikotarpį, per kurį užklausų skaičius neturėtų poveikio asmens kredito reitingui. Toks laikotarpis, pavyzdžiui, 45 dienos, turėtų būti pakankamai ilgas tam, kad žmogui užtektų laiko susirinkti ir palyginti kredito davėjų pasiūlymus.
„Būsto paskolos pasiūlymas galioja 30 dienų, tad visiems kredito davėjams bei fizinių asmenų kredito reitingų kūrėjams būtų rekomenduotina, kad laikotarpis, per kurį žmogus galėtų rinktis ir lyginti paskolų pasiūlymus be užklausų skaičiaus poveikio kredito reitingui ir paskolos kainai, būtų ne trumpesnis kaip 30 dienų“ – sako T.Garbaravičius.
Praėjusiais metais įsigaliojęs su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas skatina vartotojus nepriimti skubotų sprendimų dėl kredito sutarčių sudarymo, kreiptis į kelis kredito davėjus ir palyginti jų pasiūlymus bei sutarčių sąlygas, ieškoti geriausio, vartotojo interesus atitinkančio pasiūlymo, refinansuoti turimus kreditus geresnėmis sąlygomis.
Be to, kredito davėjai įpareigoti pateikti pagrindinę informaciją apie būsto kreditą standartine forma, kad būtų paprasta ir lengva palyginti pasiūlymus.
