Šiemet kovą Lietuvos banko užsienio valiutomis sukauptos atsargos pasiekė stulbinančius 4,144 milijardo eurų vertę – tokios atsargos nematytos nuo to laiko, kai šalies nacionalinė valiuta buvo litas ir reikėjo užtikrinti jos stabilumą. Palyginimui, pernai birželį atsargos tesiekė 1,293 milijardo eurų vertę, tris kartus mažiau.
Visas Lietuvos banko valdomas turtas siekia 18,6 milijardo eurų.
Kad Lietuvos banko turtas virstų užsienio valiutų atsargomis, eurai turi būti iškeisti į kita valiuta denominuotą turtą.
Lietuvos bankas tokius veiksmus aiškina investavimo strategija.
„Oficialios tarptautinės atsargos išaugo Lietuvos bankui sudarius rezervų portfelį iš itin saugių ir likvidžių investicijų JAV doleriais, kad užtikrintų pakankamą oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį ir likvidumą“, – teigia Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Jis aiškina, kad Lietuvos bankas į savo investicinį portfelį įtraukė nuo infliacijos apsaugotus JAV vyriausybės vertybinius popierius bei JAV įmonių skolos vertybinius popierius. Taip siekiama plačiau išskaidyti investicijas ir uždirbti didesnę investicijų grąžą vidutiniu laikotarpiu. Šios investicijos taip pat yra laikomos oficialiųjų tarptautinių atsargų dalimi.
Keičiama investavimo strategija nemažina Lietuvos banko galimybių disponuoti likvidžiomis lėšomis eurais, patikina T.Garbaravičius. Rezervai, anot jo, formuojami iš itin saugaus ir lengvai realizuojamo turto, išskaidoma finansinė rizika.
„Pažymėtina, kad lėšos eurais – Lietuvos nacionaline valiuta – nėra laikomos oficialiosiomis tarptautinėmis atsargomis. Investicijų trukmė visų pirma atspindi orientaciją į 3 metų investavimo laikotarpį“, – komentare teigia T.Garbaravičius.
Taip nesielgia kiti centriniai bankai Europoje
Toks Lietuvos banko investicijų posūkis, panašu, unikalus Europoje – euro zonos bendros užsienio valiutų atsargos pernelyg nesikeitė. Visos euro sistemos oficialios tarptautinės atsargos pernai liepą sudarė 220 mlrd. eurų, o šiemet kovą – 231 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau. Nežymiai keitėsi ir paties Europos centrinio banko atsargos.
Palyginimui, Estijoje atsargos apskritai itin mažos ir tesiekia kelis šimtus milijonų eurų.
„Investuodami oficialiąsias tarptautines atsargas eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai savo strategijų tarpusavyje nederina, tačiau paprastai vadovaujasi saugumo, likvidumo ir pelningumo principais“, – teigia T.Garbaravičius.
Jis patikina, kad oficialiųjų atsargų didinimas nesusijęs su euro kurso pokyčiais finansų rinkose.
Šiuo metu euro zonos trumpalaikiai vertybiniai popieriai uždirba minusines palūkanų normas, kai JAV vieno mėnesio trukmės vertybinių popierių pelningumas siekia apie 1,68 proc.
Lietuvos bankas finansinio turto dydį nustato atsižvelgdamas į rinkos sąlygas ir investavimo galimybes bei apribojimus, tačiau vidutinis finansinio turto dydis negali būti didesnis nei 5,856 mlrd. Eur.
„Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai ir ECB yra sudarę susitarimą dėl grynojo finansinio turto (angl. Agreement on Net Financial Assets, ANFA), kuris nustato maksimalų kiekvienos šalies centrinio banko ir ECB ne pinigų politikos tikslais laikomą grynojo finansinio turto dydį ir jo valdymą. Tokį turtą įprastai sudaro aukso ir užsienio atsargos, investicijos eurais“, – teigia T.Garbaravičius.
