Tai sudaro apie 11 tonų banknotų ir apie 1 593 tonas monetų, kurios nėra grįžusios į jas išleidusį Lietuvos banką.
Visi į apyvartą išleisti litai tikrai niekada negrįš į Lietuvos banką, nes dalis jų sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos, kiti litai yra iškeliavę į užsienį arba žmonės juos pasiliko atminčiai.
Lietuvos banko duomenimis, gyventojai tebeturi daugiau kaip 336,3 mln. litų banknotų (6 proc. buvusių apyvartoje iki 2015 metų sausio) ir apie 114,5 mln. apyvartinių litų monetų (58 proc.).
„Keičiančių litus į eurus mūsų kasose Vilniuje ir Kaune bus ir šiemet, nes gyventojai jų tebeturi gana daug. Bet galima prognozuoti, kad tokių pinigų keitėjų toliau mažės. Palyginti su ankstesniais metais, pernai Lietuvos banke buvo pakeista mažiau litų, buvo mažiau ir gyventojų, keičiančių litus, bet padidėjo suma, iškeičiama per vieną litų keitimo operaciją. Porą kartų keitimo sumos pernai viršijo 100 tūkst. litų, o sykį iškeitėme net 0,5 mln. litų“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis.
Jis pažymi, kad visi į apyvartą išleisti litai tikrai niekada negrįš į Lietuvos banką, nes dalis jų sunaikinta, dalis paslėpta ir tos vietos pamirštos, kiti litai yra iškeliavę į užsienį arba žmonės juos pasiliko atminčiai.
Iš visos negrįžusių į Lietuvos banką daugiau kaip 469 mln. litų sumos, skaičiuojant pagal jų buvusią vertę, daugiau kaip 18,7 mln. sudaro numizmatinės litų monetos. Tokių monetų 0,2 mln. litų padaugėjo, palyginti su euro įvedimo 2015 metų sausio 1 dienos momentu, nes jas iš turėtų atsargų Lietuvos bankas parduoda ir pradėjus naudoti bendrąją valiutą.
2017 metais atlikta daugiau kaip 30 tūkst. litų keitimo operacijų (per visus 2016 metus – 47 tūkst.), iš viso pakeista 22 mln. litų.
Lietuvos banke nemokamai neribotą laiką ir neribojant sumos keičiami visų laidų (1991 metų ir vėlesnių) litai. Gyventojai, vis dar turintys litų, juos gali pasikeisti.
