Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 11 21 /11:41

Lietuvos bankas pasiūlė būdą mokėjimus atlikti akimirksniu: bet ar tuo naudosis bankai?

Lietuvos bankas antradienį pristatė naują momentinių mokėjimų sistemą – ji leidžia mokėjimus tarp bankų ir kitų mokėjimo įstaigų atlikti nedelsiant 24 valandas per parą kiekvieną metų dieną. Naujoji sistema startuoja iškart 8 valstybėse. Tačiau kad klientai galėtų naudotis šios sistemos naudomis, ji turės sulaukti bankų palaikymo.
Kompiuteris
Kompiuteris / 123rf.com

Lietuvos bankas tikina, kad vienas pirmųjų Europoje suteikia galimybę teikti momentinių mokėjimų paslaugą.

„Centrolink“ pavadinta Lietuvos banko valdoma mokėjimų sistema leidžia bankams ir kitiems mokėjimų paslaugų tiekėjams pervedimus tarp atskirų įstaigų įvykdyti nedelsiant 24 val per parą 7 dienas per savaitę be poilsio ar švenčių dienų. Naujoji sistema kainavo apie 600 tūkst. eurų.

VIDEO: Lietuvos banko mokėjimų sistema

„Įprastu būdu pervedant pinigus į kito mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą tenka laukti iki kelių valandų, o jei mokėjimai atliekami po 16 valandos – tenka laukti ir iki kitos darbo dienos ryto“, – teigiama Lietuvos banko mokėjimų sistema pristatančiame vaizdo klipe.

Iki šiol mokėjimai tarp atskirų įstaigų savaitgaliais ar švenčių dienomis nevyksta.

Lietuvos bankas patikina, kad naujoje sistemoje vartotojai apie pervedimus yra informuojami nedelsiant, sistema yra greita, patogi ir saugi. Mokėjimai šioje sistemoje turėtų užtrukti tik kelias sekundes. Mokėjimai nedelsiant veiks ne tik šalies viduje, bet ir užsienyje.

Tačiau kad mokėjimai nedelsiant vartotojams taptų realybe, reikalinga, kad nauja sistema naudotųsi bankai ir mokėjimų įstaigos.

Keis mokėjimus iš esmės

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Jurgilas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Marius Jurgilas

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas tikisi, kad naujoji sistema pakeis „mokėjimų veidą“.

„Žengiame negrįžtamą žingsnį, žengiame naujos ateities link“, – sako M.Jurgilas ir patikina, kad link šio rezultato buvo einama nuosekliai.

Nuo lapkričio ši paslauga pradeda veikti iškart 8 šalyse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje, Vokietijoje Italijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Ilgainiui ji bus prieinama visoje Europoje – SEPA erdvėje.

„Tai naujo lygio mokėjimo paslauga, leidžianti atlikti mokėjimus realiu laiku ir nebereikia kalbėti apie savaitgalius, kai mokėjimų sistema nebeveikia“, – aiškina M.Jurgilas.

Sistemos startas – lapkričio 21 d. Iškart ja naudosis „Citadele“, Medicinos ir Šiaulių bankai, kredito unijos, taip pat per Lietuvos banko infrastruktūrą prieigą turi kitos nebankinio sektoriaus įmonės: „Contis Group“, Elektroninių mokėjimų agentūra, „Paysera“, „Perlo paslaugos“, „Revolut“ ir kitos.

„Lietuvos banko mokėjimų infrastruktūra yra atvira ir visiškai parengta darbui su Lietuvos ir kitų šalių bankais, kredito unijomis, mokėjimo ir el. pinigų įstaigomis. Tik nuo jų priklausys kaip greitai jie pasiūlys momentinius mokėjimus savo klientams“, – sako M.Jurgilas.

Siekdamas paskatinti didžiuosius šalies bankus kuo greičiau pradėti teikti momentinių mokėjimų paslaugą šalies gyventojams, Lietuvos bankas su trimis didžiausiais šalies bankais pasirašė memorandumą dėl šios paslaugos teikimo klientams.

„Tikimės, kad bankai momentinių mokėjimų paslaugai skirs prioritetinį dėmesį ir išteklius, kad vartotojai kuo anksčiau pervestas lėšas galėtų gauti nedelsiant, įskaitant ir švenčių bei poilsio dienas“, – teigia M.Jurgilas.

Didieji bankai žada prisijungti iki 2019 m. rudens

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius pranešė, kad trys didieji šalies bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – pasirašė memorandumą, kad prie momentinių mokėjimų sistemos būtų prisijungta iki 2019 m. rudens.

„Trys didieji bankai supranta klientų poreikius turėti greitas modernias paslaugas... Šiuo memorandumu bankai įsipareigoja ne vėliau nei 2019 m. rudenį tiek priimti, tiek išsiųsti momentinius mokėjimus“, – sako M.Zalatorius.

Jis patikina, kad 2019-ųjų ruduo yra galutinis terminas, tačiau konkurencija tarp bankų lems, kad jie norės momentinius mokėjimus įdiegti kuo anksčiau.

Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Mantas Zalatorius
Lietuvos bankų asociacijos nuotr./Mantas Zalatorius

„Momentiniai mokėjimai reiškia, kad jei atėjau su bet kokiu elektroniniu įtaisu ir aš generuoju mokėjimą jums – nesvarbu, kokiam banke esate, jūs per tris, keturias sekundes mokėjimą gaunate, nesvarbu, koks paros metas ar kokia mėnesio diena“, – sako Lietuvos bankų asociacijos vadovas.

Jis pasigenda mokėjimo atšaukimo galimybės atliekant momentinius mokėjimus – anot jo, šią sistemą dar reikia sugalvoti.

M.Zalatorius aiškina, kad didžiųjų bankų vartotojai turės luktelti dėl to, kad bankams prireiks laiko ir lėšų, kol esama infrastruktūra bus pritaikyta prie momentinių mokėjimų.

„Šiai dienai negaliu pasakyti, ar ši paslauga bus pigi, ar ne pigi. Nes kas galų gale yra ir pigumas“, – sakė M.Zalatorius.

„Danske bankas“, „Citadele“ ir Šiaulių bankas, pasak jo, memorandumu įsipareigojo, kad klientai galės priimti momentinius mokėjimus – nuo pačių bankų priklausys, ar momentiniai mokėjimai bus įdiegti visiškai.

Jis vylėsi, kad momentiniai mokėjimai leis sumažinti grynųjų pinigų naudojimą ir šešėlį.

Atvers kelią naujoms paslaugoms

Lietuvos bankas tikisi, kad naujoji platforma atvers galimybes rinkoje teikti naujoms inovatyvioms paslaugoms.

„Lietuvos bankas nutiesė greitkelį, nuėmė greičio ženklus ir atvėrė vartus. Vartotojai dabar turi kreiptis į savo paslaugų tiekėjus ir paklausti, tai kada aš turėsiu savo paslaugas, kada galėsiu savo transporto priemone nuvažiuoti šiuo greitkeliu, – sako M.Jurgilas. – Mes kviečiam rinkos dalyvius naudotis greitkeliu. Nebėra priežasties sakyti, kad valstybė kažko nepadarė.“

Jis tikina, kad ši sistema jau netrukus taps standartu – niekas nenorės naudotis prastesne paslauga.

„Manome, kad šis instrumentas bus pagrindas, ant kurio statomos naujos paslaugos. Ir ateitis parodys, kokios naujos paslaugos atsiras“, – sako M.Jurgilas.

Jis mini pavyzdžius: mokėjimai galės būti integruojami su kitomis paslaugomis, tokie mokėjimai galės būti naudojami kirpyklose, užsisakant maistą į namus ar turguje ir paslaugų tiekėjai galės būti nedelsiant patikinti, kad gavo pinigus už paslaugą.

„Turguje karaliauja grynieji pinigai. Pritrūkus grynųjų bus galima išsitraukus telefoną pasiklausti, ar priima tokius mokėjimus ir nedelsiant pamatyti, kad atsiskaitymas įvyko. Tai labai svarbus momentas. Perkant turguje bulves negalima palaukti kitos dienos. Šis būdas atrodo paprastas, bet jis leidžia naujų finansinių produktų atsiradimą, kur labai svarbi greita veika“, – patikina Lietuvos banko valdybos narys.

Anot jo, paslaugų tiekėjai išvengs rizikos dėl to, kad su jais būtų neatsiskaitoma – tai gali leisti mažinti paslaugų kainas.

„Lietuvos banko mokėjimų sistema jau naudojasi 28 mokėjimo įstaigos ir jų kiekis auga eksponentiškai. Mes siūlome labai geras sąlygas ir esame lankstūs, mes teikiame pagalbą dalyviams, norintiems pasirinkti mūsų sistemą“, – sako M.Jurgilas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais