Vokietijos finansų rinkos priežiūros institucija BaFIN tik 2020 m. birželio mėn. pripažino, kad „Wirecard“ turi problemų, rašoma pranešime spaudai.
„Lietuvos bankas nedelsdamas, siekdamas įvertinti, kokį poveikį jos gali kelti Lietuvos finansų rinkai, 2020 m. birželio mėn. kreipėsi į šalies finansų rinkos dalyvius ir nustatė, kad „Wirecard“ grupė teikė įvairaus pobūdžio paslaugas vienuolikai Lietuvos finansų rinkos dalyvių. Įvertinta, kad „Wirecard“ grupės bankrotas pavojaus Lietuvoje veikiančių įstaigų veiklos tęstinumui nesukels. Tokia nuostata pasitvirtino.
Nustatęs „Finolita Unio“ vidinius ryšius su Wirecard įmonėmis, Lietuvos bankas pradėjo vykdyti sustiprintą įmonės veiklos priežiūrą – analizavo padėtį, sąsajas tarp bendrovių, pinigų srautus, periodiškai susitikdavo su „Finolita Unio“ vadovais“, – dėstoma toliau.
„Lietuvos bankas 2020 m. vasarą taip pat kreipėsi į Jungtinės Karalystės ir Singapūro finansų rinkos priežiūros tarnybas su prašymu pateikti galimai turimą neigiamą informaciją apie bendrovės akcininkus. Įvertinus visas aplinkybes, įskaitant ir iš mokėjimo sistemos CENTROlink gautus duomenis, bei galimas grėsmes, 2020 m. rugsėjo mėn. buvo nuspręsta pradėti neplaninį įstaigos veiklos tyrimą, jo rezultatus Lietuvos bankas netrukus pristatys visuomenei.
Šiuo metu tyrimo detalių negalime atskleisti dėl Lietuvos banko įstatymo ribojimų“, – rašoma Lietuvos banko išplatintame pranešime.
Toliau teigiama, kad Lietuvos bankas atidžiai vertina potencialius finansų rinkos dalyvius, todėl ne visi pageidaujantieji įveikia licencijavimo procesą. Naujai patvirtintoje Lietuvos banko strategijoje yra numatytas tikslas „Didinti finansinių technologijų sektoriaus brandą“, todėl kokybės kartelė yra užkelta labai aukštai.
2020 m. Lietuvos finansų rinkos durys liko užvertos daugiau nei 100 potencialių finansų rinkos dalyvių, nepaisant fakto, kad kai kurios iš jų turėjo veiklos licenciją ir kitose jurisdikcijose. Nuo 2018 m. atimta ar panaikinta 18 licencijų. Pernai atlikti 33 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų patikrinimai, skirtos 25 poveikio priemonės, šiemet planuojama patikrinti beveik 70 elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų.
Per pastaruosius trejus metus už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus Lietuvos bankas pritaikė poveikio priemones 8 finansų bendrovėms.
Piniginės baudos, kurių bendra suma sudaro beveik 1,8 mln. Eur, skirtos 7 bendrovėms, atšaukta 1 įstaigos licencija. Vienas iš pagrindinių FinTech traukos objektų yra Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink, leidžianti prieigą prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), tačiau ir ši prieiga suteikiama tik toms finansų įstaigoms, kurių reputacija nekelia abejonių: nuo 2016 m., vertinant mokėjimo paslaugas teikiančių įmonių riziką, atmesta beveik 50 prašymų.
Per 2020 m. prie CENTROlink prisijungė ir paslaugas savo klientams pradėjo teikti 39 finansų įstaigos, tačiau, vertinant riziką, 12 prašymų buvo atmesta, rašoma pranešime spaudai.
Mokėjimo paslaugas teikiančių įmonių veikla ir mokėjimai atidžiai stebimi, o kilus abejonių dėl operacinės ir pinigų plovimo rizikos valdymo priemonių tinkamumo, paslaugos stabdomos arba apskritai nutraukiamos. Dėl minėtų ir kitų priežasčių prieigos prie sistemos nuo 2016 m. neteko 10 įstaigų, 4 iš jų – 2020 m. Tai atgraso nelegalios veiklos paskatų turinčias įmones kurtis Lietuvoje. „Finolita Unio“ veiklos Lietuvoje chronologija Lietuvos banko valdyba UAB „Finolita Unio“ 2015 m. rugsėjo pradžioje suteikė mokėjimo įstaigos licenciją. 2017 m. gegužės pradžioje: Lietuvos banko Priežiūros tarnyba (dab. Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnyba) Lietuvos banko Priežiūros tarnyba neprieštaravo, kad Singapūro Senjo Group Pte. Ltd. įsigytų 100 proc. mokėjimo įstaigos UAB „Finolita Unio“ akcijų ir jų suteikiamų balsavimo teisių. 2019 m. vasario pradžioje Lietuvos banko valdyba suteikė UAB „Finolita Unio“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją ir bendrovės prašymu panaikino buvusią mokėjimo įstaigos licenciją. 2020 m. spalio pabaigoje Lietuvos banko Priežiūros tarnyba neprieštaravo, kad UAB „Valnetas“ tiesiogiai įsigytų UAB „Finolita Unio“ balsavimo teisių dalį, viršijančią 50 proc.
Tokiu sandoriu siekta, kad Senjo Group Pte. Ltd. kuo labiau nutoltų nuo įstaigos veiklos, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas. Lietuvos bankas sprendimus dėl prieštaravimo ar neprieštaravimo siūlomiems įsigijimo sandoriams priima įvertinęs siūlomo sandorio ir įgijėjo atitktį teisės aktų reikalavimams.
Veiklą pradėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, vienas iš jo iniciatorių ir steigėjų yra Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas, rašoma pranešime, nuolat analizuoja padėtį finansų rinkoje siekdamas padėti jos dalyviams ir stiprinti nepakantumą pinigų plovimo reiškiniui. Išsikeltas ambicingas tikslas tapti regioniniu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kompetencijų centru, finansų rinkos dalyviams nuolat teikiamos rekomendacijos, rengiamos pozicijos, organizuojami renginiai ir mokymai: Lietuvos bankas išnagrinėjo pinigų plovimo riziką gyvybės draudimo bendrovių, kredito unijų, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos operatorių, finansų maklerio ir valdymo įmonių sektoriuose, paskelbė tyrimo rezultatus ir rekomendacijas. Lietuvos bankas atliko 20 finansų rinkos dalyvių (bankų, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų) rizikos vertinimų analizę ir paskelbė apžvalgą.
Lietuvos bankas parengė išsamius praktinius patarimus finansų rinkos naujokams, siekiantiems veiklos licencijos mūsų šalyje. Rekomendacijos, į ką atkreipti ypatingą dėmesį vertinant didesnės rizikos klientus; Įspėjimai gyventojams (pinigų mulai, netikros elektroninės parduotuvės). Pozicija dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis.
Anot pranešimo autorių, Lietuvos bankas supranta pinigų plovimo prevencijos svarbą Lietuvoje, kuri yra viena svarbiausių finansinių technologijų centrų Europoje. Todėl, keičiant Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos struktūrą, Pinigų plovimo prevencijos skyrius tapo savarankiškas ir pavaldus tiesiogiai šios tarnybos direktorei, taip sustiprintas jo nepriklausomums ir svarba institucijoje. Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyva. Šių metų gegužės mėn. veiklą pradėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, vienas iš jo iniciatorių ir steigėjų yra Lietuvos bankas. Šio centro tikslas – suvienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, jis panaudos sukauptas žinias kovai su pinigų plovimu visiškai nauju lygmeniu tiek šalies viduje, tiek ir tarptautiniu mastu. Aktyvus tarptautinis bendradarbiavimas.
„Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja tarptautinėse iniciatyvose, skirtose kovai su pinigų plovimu: Lietuva kartu su septyniomis Šiaurės ir Baltijos šalimis kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), prašydama atlikti regioninę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių ir pažeidžiamumo analizę: išnagrinėti reikšmingiausias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes ir pažeidžiamumą regione, atsižvelgdamos į glaudžius finansų sistemų tarpusavio ryšius, ypač į didelį tarpvalstybinių bankų tinklų ir ryšių mastą Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja tarptautinėse teisėkūros iniciatyvose, išsakydamas savo nuomonę, dalydamasis patirtimi. Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Šiaurės ir Baltijos šalių priežiūros tarnybų tarpinstitucinio bendradarbiavimo veikloje, teikė pagalbą Švedijos ir Estijos priežiūros institucijoms atliekant tyrimą dėl pinigų plovimo atvejų. Pažanga įvertinta tarptautiniu mastu. Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL) Lietuvai skyrė aukštesnį atitikties tarptautiniams standartams reitingą, pripažįstantį, kad Lietuva aiškiai supranta galimas rizikas ir grėsmes“, – rašoma toliau.
