LB pranešė, kad didžioji dalis skundų dėl sukčiavimo pernai buvo susiję su investiciniu sukčiavimu, šiek tiek mažiau – su neteisėtu prisijungimu prie sąskaitos arba tapatybės vagyste, negautomis prekėmis arba nesuteiktomis paslaugomis, duomenų viliojimu. Daugiau nei trečdalis skundų dėl sukčiavimo gauta dėl kitose šalyse įregistruotų virtualiojo turto operatorių.
LB nurodo, kad nuo 2018 metų pradėjus viešinti ir blokuoti nelegalias investicijų paslaugas siūlančias interneto svetaines gyventojų patirti nuostoliai labai sumažėjo. Pavyzdžiui, 2018 metais gyventojai dėl sukčių prarado apie 1,1 mln. eurų, o 2021 metais – 559 tūkst. eurų. Didžiausia vieno žmogaus prarasta suma pernai siekė 125 tūkst. eurų.
Centrinio banko teigimu, sukčių aktyvėjimas pastaraisiais metais yra globalus reiškinys, jis siejamas ir su pandemija – didėjo žmonių santaupos, todėl jie ieškojo būdų jas investuoti, žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose prie kompiuterių, – ir su vis didesniu paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, didėjančiu jų prieinamumu.