Į priešpandeminį lygį grįžome metų pradžioje
Pristatydamas naujausią Lietuvos ekonomikos raidos apžvalgą, G.Šimkus spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį, kad Lietuvos ekonomika į priešpandeminį lygį sugrįžo jau šių metų pradžioje ir apkritai Lietuvą galima vadinti sėkmės istorija.
„Nepaisant to, kad galvojome, jog Lietuvos ekonomika susitraukė – pasirodo, kad ekonomika nei augo, nei krito. Tai ir pavadinčiau sėkmės istorija, nes tai nebūtinai buvo būdinga kitoms valstybėms, kur ekonomikos susitraukimas buvo gana stiprus. Kitas dalykas – Lietuvos ekonomika į priešpandeminį lygį grįžo jau šių metų pradžioje, o Europos Sąjungoje – vidutiniškai metų viduryje. O tokia ekonomikos flagmanė kaip Vokietija sugrįš į priepandeminį lygį kitų metų pirmoje pusėje“, – kalbėjo G.Šimkus.
Pasak jo, gerai tvarkytis su krize leido per 2008-2009 metų krizę išmoktos pamokos – fiskalinė politika ir pinigų politika šiuo atveju veikė koordinuotai.
Taigi, atnaujintu Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, šiemet BVP augs 5,1 proc., kitąmet – 3,6 proc. Rugsėjį centrinis bankas prognozavo, kad ekonomika šiais metais augs 4,9 proc., kitąmet– 3,5 proc.
Pasak G.Šimkaus, ne vienas verslo sektorius rodo augimą – apie penktadaliu apyvartą sugebėjo padidinti apdirbamoji gamyba, mažmeninė prekyba, kiti paslaugų teikėjai.
Tiesa, jis akcentavo, kad ateityje BVP prognozė gali būti keičiama į neigiamą pusę, viena iš priežasčių – geopolitinės rizikos su Kinija ir Baltarusija.
„Dėl didelio neapibrėžtumo geopolitinę situaciją su Kinija ir Baltarusija vertiname kaip riziką. Kuo skundžiasi verslas, – nepaskelbtų sankcijų taikymu, kurių plotis ir gylis yra neįvardijamas, tad sunku įvertinti. Neįmanoma pasakyti, koks galėtų būti efektas”, – sakė G.Šimkus.
Jei netektume viso eksporto į Kiniją, anot jo, poveikis būtų „ribotos apimties.“
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vienodai sekasi ne visiems sektoriams.
„Viešajame diskurse ta diskusija sukasi apie labiausiai pandemijos paveiktus verslus – apgyvendinimą, maitinimą, poilsio ir pramogų verslus. Bet su sunkumais susidūrė ir statyba – gal tai ir keista, stebint tiek daug naujų būsto statybų, matant kylančias būsto kainas, statybų kranų skaičių Vilniuje ir kitur, statybos nėra tik gyvenamasis būstas. Ir dėl stipriai sumenkusių negyvenamosios paskirties pastatų statybų matome, kad sektorius susiduria su tam tikrais sunkumais ir sektoriaus plėtra buvo šiek tiek sudėtingesnė“, – kalbėjo G.Šimkus.
Darbo rinka kelia nerimą
Vis dėlto Lietuvos ekonomikoje pastebima ir neigiamų tendencijų, viena jų yra iššūkis dėl darbuotojų stygiaus. Pasak G.Šimkaus, nors bendri dirbančiųjų ir bedarbių skaičiai yra grįžę į priešpandeminį lygį, vaizdas skirtinguose sektoriuose nėra vienodas.
„Šiais metais dirbančiųjų didėjo IT, transporto, viešojo sektoriaus veiklose, bet labiausiai pandemijos paveiktose veiklose – tokiose kaip apgyvendinimas, maitinimas, pramogų ir poilsio veiklos – dirbančiųjų skaičius buvo vis dar mažesnis nei vidutiniškai 2019 metais“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Pasak jo, matoma, kad darbo rinkoje susiformuoja tam tikrų specialybių darbuotojų trūkumas, tai pastebi ir verslai.
„Remiantis verslo apklausų rezultatais, nuo pat 2021 metų pradžios statybos, pramonės, mažmeninės prekybos, paslaugų sektoriuose fiksuotas spartus įmonių, nurodžiusių darbuotojų trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, augimas. Šis trūkumas itin akivaizdus statybų sektoriuje, kuris anksčiau rėmėsi iš trečiųjų šalių atvykstančia darbo jėga“, – sakė G.Šimkus.
Pasak jo, šiuo metu šalyje yra apie 30 tūkst. laisvų darbo vietų, tai pusantro karto daugiau nei prieš metus.
Tuo metu darbo užmokestis, trečiojo ketvirčio duomenimis, vidutiniškai Lietuvoje augo 10 proc.
„Darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo, nes antrą ketvirtį augo net 12 proc.“, – pastebėjo centrinio banko valdybos pirmininkas.
Dabar Lietuvoje trūksta aukštesnės pridėtinės veiklos specialistų – finansų, draudimo, profesinės, mokslinės ir techninės bei aptarnavimo sričių.
Prastos žinios dėl kainų
Centrinis bankas gerų žinių neturi ir dėl infliacijos – numatoma, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet sieks 4,5 proc., daugiausia dėl kylančių energijos produktų ir pramonės prekių kainų. Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – beveik dvigubai daugiau, nei prognozuota anksčiau. Numatoma, kad metinė infliacija sumažės nuslopus dujų paklausai po šildymo sezono, t. y. apie 2022 m. vidurį.
„Šiuo metu degalai yra apie 40 proc. brangesni nei prieš metus ir prie bendros infliacijos prisideda 2 proc. punkto. Tai susiję su naftos kainų pokyčiu. Kiek skirtinga situacija su dujų kainomis, šildymu, elektra. Jos poveikis infliacijai pradėjo ryškėtų metų eigoje. Šilumos energija šiuo metu 44 proc. brangesnė nei prieš metus“, – nurodė G.Šimkus.
Pramonės prekių kainų augimas, jo teigimu, pradėjo ryškėti šiais metais, tai susiję su tiekimo grandinių ir prekių pasiūlos bei paklausos disbalanso atsiradimu.
„Vertiname, kad išorinė arba importuojama infliacija sudaro apie du trečdalius infliacijos, kuri šiuo metu stebima Lietuvoje. Iš 9 proc. mėnesinės infliacijos 6 proc. sudaro būtent administruojamos kainos, (šiluma, elektra), degalų ir pramonės prekių kainų didėjimas“, – pastebėjo jis.
Tuo metu maisto kainų dedamoji, pasak jo, susijusi su daržovių kainų augimu ir tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis. Daržovės brango apie 27 proc., o metinis mėsos ir žuvies kainų augimas nesiekė 3 proc.
Paslaugos pastaruoju metu irgi brangsta sparčiai – tai lemia ir paklausos atsigavimas, ir augantis darbo užmokestis. Nors liepą ir buvo sumažintas pridėtinės vertės mokestis viešojo maitinimo, sporto ir kultūros sektoriams, stebimas ženklus šių sektorių teikiamų paslaugų kainų augimas.
Pavyzdžiui, maitinimo paslaugos brango 7,4 proc. per metus, apgyvendinimo – 9,3 proc., būsto priežiūros (remonto, santechnikos, elektrikų ir kitų) teikiamos paslaugos – 13,4 proc. per metus.
Tačiau G.Šimkus pateikė ir šviesesnių žinių dėl kainų – anot jo, dujų ir elektros kainų sumažėjimo tarptautinėse rinkose tikimasi kitų metų pirmoje pusėje.
„Tai turėtų leisti švelninti infliacijos poveikį ir jos efektas turėtų pradėti menkti“, – pastebėjo jis.
