LB teigimu, tokiu būdu vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, jie gaus daugiau informacijos apie rinkoje vyraujančias palūkanas ir galės palyginti jas su siūlomos ar jau turimos būsto paskolos sąlygomis, be to, nauja tvarka sustiprins bankų klientų galimybes tartis dėl jų pagerinimo.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą. Beveik visos suteikiama pastarosiomis, taip visa palūkanų normos padidėjimo rizika perkeliama ant vartotojų pečių. Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos, kad vartotojams atsirastų reali palūkanų rūšies pasirinkimo galimybė“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
LB siūlo įpareigoti bankus ar kitas kredito įstaigas klientui pasiūlyti bent dvi alternatyvas: kintamą palūkanų normą ir bent penkeriems metams fiksuotas palūkanas arba kitaip apsidrausti nuo palūkanų normų svyravimų.
Taip pat siūloma rekomenduoti, kad sutarties keitimo mokestis, tame pačiame banke keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties mokestis.
Be to, bankai turėtų pateikti išsamesnę ir žmogaus sprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos paskolų palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.
Be to, siūloma įpareigoti bankus nuolat informuoti būsto paskolų gavėjus apie rinkoje vyraujančias palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.
LB inicijuos teisės aktų pakeitimus, parengs ir paskelbs rekomendacinio pobūdžio dokumentus ir parengs kitas alternatyvias priemones.
LB teigimu, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų anksčiau buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus, o dažniausia – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.
Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgiau nei metams.
LB pabrėžia, jog palūkanų normų fiksavimas turi savo kainą ir imant paskolą negalima vienareikšmiškai atsakyti, kokios palūkanos – fiksuotos ar kintamos – bus finansiškai naudingesnės. Tačiau tai klientui suteikia finansinio atsparumo ir aiškumo dėl įmokų dydžio konkretų laiką, pavyzdžiui, penkerius ar dešimt metų, ar net visam paskolos laikotarpiui.
Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o tokių paskolų kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje. Pernai ji buvo vidutiniškai 1 proc. punktu didesnė už euro zonos vidurkį.
Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors pastaraisiais metais mažėjus bankų maržoms, anot LB, jis gali būti naudingas vartotojams. Tai aktualu tiems žmonėms, kurie sutartis sudarė 2018–2021 metais, kai bankų maržos buvo didesnės. Jų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.
