Kol kas Lietuvos bankas išlieka santūrus dėl 2018-ųjų ir išlaiko tą pačią – 2,8 proc. – ekonomikos augimo prognozę.
„Tarptautinė aplinka turi teigiamą poveikį euro zonos ekonomikai, o prie to prisideda ir skatinančioji ekonominė politika, padėtis darbo rinkoje – euro zonoje auga namų ūkio pasitikėjimo indeksai, ekonominis aktyvumas taip pat yra padidėjęs“, – išorines priežastis vardija Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Pernai šalies ūkis augo 2,2 proc., o 2015 metais – 1,8 proc.
Lėmė eksportas ir vidaus paklausa
Pasak jo, peržiūrėtą prognozę lėmė kelios priežastys: palanki tarptautinė aplinka ir pasaulio ekonomikos aktyvumo augimas kėlė šalies eksportą, ypač paslaugų. Transporto sektorių jis įvardija kaip sėkmės atvejį – sėkmingai persiorientavo iš Rytų į Vakarų rinkas ir ten sugeba reikšmingai augti.
„Eksportas ir vidaus paklausa yra du Lietuvos ekonomikos varikliai“, – spaudos konferencijoje sako G.Šimkus.
Kita priežastis – darbo rinka, kur tikėtasi ramesnio atlyginimų augimo po pernai padidinto minimalaus mėnesinio atlygio (MMA).
„Tačiau tendencijos darbo rinkoje išlieka labai aktyvios, darbo užmokesčio (DU) augimas yra spartus. Prieš kurį laiką manėme, kad DU augimas turėtų slopti, tačiau, kadangi jis išliko didelis, tai veikia privatų vartojimą ir atitinkamai verčia keisti augimo kryptimi ekonomikos prognozę“, – sako G.Šimkus.
ES lėšas jis mini kaip trečią priežastį, mat prasidėjus naujai finansinei perspektyvai jų įsisavinimas buvo sulėtėjęs, o šiemet jis auga – tai kelia investicijas, NT rinkos aktyvumą,
„2018 m. prognozės nekeičiame – toliau numatome, kad ekonomika augs 2,8 proc. Lėtesnį augimą grindžiame ta pačia prielaida – vis dėlto DU augimo aruodai nėra beribiai ir DU augimas turėtų tapti nuoseklesnis. Tai atitinkamai nuosaikiai veiks ir vidaus paklausą“, – pažymi G.Šimkus.
Kainos stiebsis 3,2 proc.
Lietuvos bankas padidino ir infliacijos – kainų augimo – prognozę. Šiemet prognozuojamas 3,2 proc. vartojimo prekių krepšelio kainų augimas, o kitąmet – 2,2 proc.
G.Šimkus tokias prognozes grindžia pasaulinėmis naftos, žaliavų, maisto kainomis, kurios greitai atsiliepia ir mažai Lietuvos rinkai.
„Šis spartesnis kainų didėjimas yra gana trumpalaikis, nes 2018 m. jau prognozuojame 2,2 proc. augimą. Sumažėjimo prielaidos – naftos kaina turėtų išlikti daugmaž tame pačiame lygyje, o maisto žaliavų kainos, jei ir padidėtų, tai kur kas lėčiau nei šiemet“, – sako G.Šimkus.
Jis pažymi, kad atlyginimai augs kur kas sparčiau nei kainos, todėl gyventojų perkamoji galia toliau didės. Šiemet tikimasi 6,5 proc. darbo užmokesčio augimo, o kitąmet – 5,7 proc.
„Tas augimas kiek didesnis, nei prognozavime prieš kurį laiką“, – teigė G.Šimkus.
Jis pažymėjo, kad nedarbas šalyje jau siekia tik 8 proc., o didžiąją bedarbių dalį sudaro nekvalifikuoti asmenys.
„Darbo jėgai padidinti tam tikras rezervas yra, bet labai nedidelis, – sako G.Šimkus. – Kuo labiau mažėja nedarbas, tuo labiau darbdaviai yra linkę dalintis pajamomis su darbuotojais – darbuotojų derybinės galios stiprėja.“
Jis pažymėjo, kad Vyriausybė turėtų atsižvelgti, kad DU augimas viršija ekonomikos potencialą, todėl ji turėtų vengti papildomų stimulų.
Augs vartojimas
Gyventojų vartojimas šiemet bus 4,2 proc. didesnis nei pernai. Tačiau ir atlyginimų, ir su jais susijusio vartojimo augimas gali išsikvėpti, nes darbo našumas nekyla taip sparčiai, kaip kyla darbo užmokestis, pranešime žiniasklaidai rašo Lietuvos bankas.
Įmonių gaminamų produktų ar teikiamų paslaugų sąnaudos didėja, taip prarandamas konkurencinis pranašumas, todėl ilgainiui gamyba gali neaugti tiek daug, kiek augo iki šiol, o tai blogintų ir darbuotojų padėtį.
Tačiau eksportas artimiausiu metu prisidės prie ekonomikos augimo – prognozuojama, kad 2017 m. jis augs 3,9 proc.