Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos bankas: vartojimo kreditų sutarčių skaičius mažėjo, sumos didėjo

Pernai Lietuvos vartojimo kredito rinkoje reikšmingai sumažėjo vėluojančiųjų grąžinti paskolas, kaip ir ėmusiųjų rizikingiausius kreditus, informuoja Lietuvos bankas.
Pinigai
Pinigai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

„Praėjusiais metais suteikta mažiau naujų vartojimo kreditų, tačiau jų apimtis padidėjo, grąžinimo laikotarpis ilgėjo. Vartojimo kredito rinka smarkiai susitraukė 2016 m., todėl pernai nuo savotiškų „grindų“ suteiktų kreditų skaičius sumažėjo dar 5 proc.“, – sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vytautas Valvonis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Vytautas Valvonis

Praėjusiais metais vartojimo kredito davėjai (be kredito įstaigų) ir trys tarpusavio skolinimo platformos suteikė apie 470 tūkst. naujų vartojimo kreditų. Tai beveik 5 proc. mažiau nei 2016 m., tačiau bendra gyventojų pasiskolinta suma padidėjo 17,7 proc. – iki beveik 370 mln. eurų.

Praėjusių metų pabaigoje ilgiau kaip 90 dienų iš eilės vėluojančiųjų grąžinti kreditus buvo perpus mažiau nei užpernai – iš beveik 485 tūkst. vartojimo kreditų šiek tiek daugiau nei dešimtadalis. Bendra susidariusių įsiskolinimų suma sudarė 38,9 mln. eurų, ir buvo taip pat perpus mažesnė nei 2016 m. pabaigoje. Didesnė dalis šio sumažėjimo sietina su nutrauktų vartojimo kreditų pardavimu skolų išieškojimo įmonėms.

Praėjusiais metais, palyginti su užpernai, daugiau nei dvigubai padidėjo skolinimas per tarpusavio skolinimo platformas – suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė 17,7 mln. eurų (2016 m. – 8,4 mln. eurų).

Brangiausia, o kartu ir rizikingiausia, vartojimo kredito rūšis ir toliau yra mažesni nei 290 eurų kreditai. Tiesa, jų pernai, palyginti su 2016 m., sumažėjo penktadaliu. Vidutinė vartojimo kreditų suma sudarė 680 eurų, kai prieš metus ši suma buvo 540 eurų, vidutinė bendros kredito kainos metinė norma sumažėjo nuo 77 iki 60 proc., o vidutinė palūkanų norma – nuo 46 iki 38 proc. Dažniausiai buvo skolinamasi ilgiau nei 2 metams.

Praėjusiais metais, palyginti su užpernai, daugiau nei dvigubai padidėjo skolinimas per tarpusavio skolinimo platformas – suteiktų vartojimo kreditų suma sudarė 17,7 mln. eurų (2016 m. – 8,4 mln. eurų). Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 2017 m. sumažėjo nuo 37 iki 29 proc., palūkanų norma – nuo 21 iki 17,5 proc. Vidutinė skolinimosi trukmė šiek tiek padidėjo ir yra apie 3 metai, vidutinė pasiskolinta suma – apie 2,5 tūkst. eurų.

Prižiūrėdama vartojimo kredito rinką, 2017 m. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba vartojimo kredito davėjams ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriams skyrė 6 baudas, 3 įspėjimus, vieną įmonę išbraukė iš Viešojo vartojimo kredito davėjų sąrašo. Baudos skirtos už pažeidimus, susijusius su netesybų apskaičiavimu, vartojimo kredito kainos sumažinimu grąžinus kreditą anksčiau nustatyto termino, kreditingumo vertinimu ir kt. Pastebėta, kad rečiau nustatoma esminių kreditingumo vertinimo pažeidimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?