Taip Lietuvos bankas reaguoja į transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) rinkoje nustatomus atvejus, kai tam pačiam transporto priemonės valdytojui skirtingi draudikai pateikia pasiūlymus, kuriuose įmokų dydžiai skiriasi kelis kartus ar net dešimteriopai.
„Draudikai, teikiantys privalomojo transporto draudimo paslaugą, negali potencialiam draudėjui siūlyti sveiku protu sunkiai paaiškinamų draudimo įmokų. Kalbame ne apie 20–30 proc. ar kiek didesnį draudikų kainų skirtumą, kuris gali būti pagrįstas. Rinkoje pasitaiko atvejų, kai lengvojo automobilio valdytojui pasiūloma 5 000, o krovininio automobilio – 100 000 Eur įmoka. Taip gali būti tiesiog siekiama išvengti pareigos apdrausti, nors tai daryti įpareigoja įstatymas. Lietuvos bankas tokių atvejų netoleruos ir imsis visų galimų priemonių, kad ši ydinga praktika būtų eliminuota“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius.
Apie augančias privalomojo lengvųjų automobilių, puspriekabių, vilkikų draudimo kainas anksčiau rašė ir 15min.
Lietuvos bankas: įmoka neturi tapti per sunkia našta
Lietuvos bankas tikina, kad draudikas turi teisę vertinti prisiimamą draudimo riziką savo pasirinktais būdais, nustatyti draudimo įmoką, užtikrinančią, kad jis galėtų tinkamai vykdyti prievoles pagal visas draudimo sutartis, tačiau draudimo įmoka turi nepažeisti draudėjo interesų, o pareigos mokėti įmoką vykdymas negali tapti jam per sunkia našta.
Draudikas, nustatydamas privalomojo TPVCAPD draudimo paslaugos kainą (įmoką) vertina tokius rizikos veiksnius kaip potencialaus kliento praeityje sukelti eismo įvykiai, jo amžius ir vairavimo patirtis, transporto priemonės masė, galingumas, variklio darbinis tūris ir pan.). Draudimo bendrovės taip pat vertina ir bendrą eismo įvykių skaičių, remonto, gydymo ir panašių išlaidų kainas, sukčiavimo atvejus ir kt.
„Nepaisant to, draudimo rizikos vertinimo ir įmokos apskaičiavimo modeliai negali būti sukonstruoti taip, kad leistų draudikui išvengti pareigos apdrausti šio privalomojo draudimo siekiantį asmenį net ir tuo atveju, kai toks potencialus klientas yra rizikingesnis ar galimai nuostolingesnis nei kiti“, – teigia M.Šalčius.
Fiksuojamas bendras privalomojo transporto draudimo apimčių ir kainų augimas.
„Vis dėlto, išskyrus tuos galimus atvejus, kai įmokos užkeltos siekiant atgrasyti klientus, pastaruoju metu šioje rinkoje buvo fiksuojamas bendras privalomojo transporto draudimo apimčių ir kainų augimas, – pažymi Lietuvos bankas.
– TPVCAPD kiekvienais metais nuo pat jo įvedimo buvo nuostolinga draudimo rūšis ir turėjo labai didelę įtaką bendram rinkos rezultatui. 2016 m. dėl šio draudimo rūšies patirtas draudimo bendrovių nuostolis nuo TPVCAPD įvedimo pradžios buvo vienas iš didžiausių ir viršijo 19 mln. Eur. Draudikai ėmėsi priemonių nuostoliui sumažinti – vidutiniškai per 2017 m. 11 mėn., palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, vidutinė įmoka padidėjo beveik 30 proc.“
A.Romanovskis: bendrovės laikysis nurodymų
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovksis, reaguodamas į Lietuvos banko pranešimą, tikina, kad kiekviena bendrovė laikysis rinkos reguliatoriaus nurodymų ir juos pilnai įgyvendins.
„Kita vertus, Lietuvos bankas yra konstatavęs, kad aktyvi konkurencija draudimo rinkoje užtikrina, jog kiekvienas klientas visada turi galimybę pasirinkti paslaugą už mažiausią kainą“, – pranešime žiniasklaidai rašo jis.
A.Romanovskis taip pat pažymi, kad privalomas transporto priemonių draudimas išlieka nuostolingas: „Lietuvos banko duomenimis, draudikų nuostoliai nuo 2004 m. buvo 145 mln. eurų. 2017 m. išmokos toliau didėjo ir pasiekė 102 mln. eurų. Eismo įvykių tendencija taip pat nesikeičia – statistika rodo, kad 2016 m. fiksuotas rekordinis eismo įvykių skaičius – beveik 100 tūkst.“.
