Lietuva kartą jau patyrė, ką reiškia skolinimo sumažėjimas – po 2008 m. finansų krizės paskolų portfelis buvo susitraukęs apie ketvirtadalį.
Šiuo metu Lietuvos bankas palankiai vertina Lietuvos finansų sistemos stabilumą – bankai atsparūs ir turi pakankamai pinigų net ir rimtiems sukrėtimams. Tačiau didžiausias baimes kelia Šiaurės šalys.
Beveik 90 proc. Lietuvoje veikiančių bankų sektoriaus turto priklauso Šiaurės šalių bankams, todėl finansų sistemos stabilumo ar ekonomikos sukrėtimas Šiaurės šalyse, kuris paveiktų patronuojančiuosius bankus, neigiamai paveiktų ir Lietuvos finansų sistemą, aiškinama apžvalgoje.
„Šiaurės šalių būsto rinkose, kurios pastaraisiais metais augo ypač sparčiai, daugėja neapibrėžtumo, galimas ir reikšmingo kainų kritimo scenarijus. Metinis būsto kainų augimo tempas Švedijoje ir Norvegijoje pastebimai lėtėja, o mėnesiniai duomenys rodo kainų kritimą. Nors 2018 m. pradžioje būsto kainos šiek tiek pakilo, tai iš dalies susiję su sezoniniu aktyvumu, būdingu kiekvienų metų pradžiai, taigi tikslesnės tendencijos išryškės tik pusmečiui pasibaigus“, – teigiama apžvalgoje.
Jeigu Švedijoje naujo būsto pasiūla ir toliau sparčiai didės, reikšmingesnio kainų kritimo scenarijus gali tapti vis labiau tikėtinas.
Kita problema – Šiaurės šalių, išskyrus Suomiją, namų ūkių įsiskolinimas tebėra vienas didžiausių Europoje ir toliau didėja. O tos šalys, kurios yra daugiau įsiskolinusios, yra jautresnės bet kokiems sukrėtimams.
„Paėmus būsto paskolą nuosavą būstą įsigijusių namų ūkių dalis Šiaurės Europos šalyse sudaro 40–60 proc., ir tai yra reikšmingai daugiau nei ES vidurkis, sudarantis apie ketvirtadalį. Šiose šalyse skolos grąžinimo našta vis labiau slegia namų ūkius, o naštos išaugimas galėtų lemti mokumo sunkumus ir neveiksnių paskolų didėjimą bankuose bei su tuo susijusius nuostolius“, – vertina Lietuvos bankas.
Namų ūkiams palūžti yra daug galimybių: naftos kainų kritimas kirstų Norvegijai, užsienio prekybos apribojimai – Švedijai, o palūkanų normų augimas pasijustų nedelsiant – mat 70 proc. būsto paskolų palūkanos fiksuotos trumpam laikotarpiui.
„Vis dėlto naujausios prognozės rodo, kad Švedijos ir Norvegijos ekonomikos augimas šiais metais išliks spartus ir gali net paspartėti. Be to, Šiaurės šalių namų ūkiai yra sukaupę reikšmingas finansinio turto atsargas ir jas gali panaudoti įsipareigojimams mažinti“, – teigia Lietuvos bankas.
Jei Šiaurės šalyse būtų ekonominių neramumų, Lietuva tai pajustu trimis būdais: čia būtų išduodama mažiau paskolų, turto likvidumas kristų, augtų indėlių kintamumas. Švedijos bankai, jei būtų priversti tvarkytis problemas „namuose“, gali net ir apskritai atsisakyti verslo regione, įspėjama apžvalgoje.
„Šiuo metu Švedijos bankų finansinis svertas (skolos ir nuosavybės santykis) yra vienas iš prasčiausių tarp ES valstybių, todėl, susidūrę su sunkumais ir patyrę, kad ir nedidelių, nuostolių, kai kurie patronuojantieji bankai gali būti priversti pritraukti papildomo kapitalo arba mažinti turimas rizikingesnes pozicijas. Todėl skolinimas Lietuvoje gali pastebimai sumenkti“, – teigiama apžvalgoje.
Lietuvos banko atlikti vertinimai rodo, kad kredito sumažėjimas 1 proc. gali lemti 0,3 proc. mažesnį BVP.
„Informacija apie patronuojančiųjų bankų galimus patirti sunkumus netruktų sumažinti pasitikėjimą Lietuvoje veikiančiais bankais, dalis gyventojų turbūt atsiimtų turimas santaupas. Siekdami sumažinti didesnio indėlių kintamumo pasekmes, bankai būtų priversti skolintis iš patronuojančiųjų bankų arba didinti už vietos rinkoje pritraukiamus indėlius mokamų palūkanų normas“, – teigiama apžvalgoje ir pažymima, kad taip pat augtų ir paskolų palūkanų normos.
Lietuvos bankas jau yra įpareigojęs vietos bankus kaupti 1 proc. turto kaip rezervą – kapitalo atsargą.
Antra mažesnė rizika Lietuvai – vidaus rinkoje baiminamasi spartaus kreditavimo ir NT rinkų augimo. Šios rizikos pasireiškimo tikimybę Lietuvos bankas vertina kaip menką.
