Lietuvoje apie 14 proc. (400 tūkst.) gyventojų naudojasi greitųjų kreditų bendrovių paskolomis. Lietuvos banko (LB) duomenimis, daugiau nei pusė jų susiduria su finansiniais sunkumais atiduodant paskolas. Nuolatinis reikalavimų griežtinimas kol kas matomo rezultato neatnešė, todėl LB finansinių įstaigų priežiūrą vykdančio departamento vadovas neslepia – greitųjų kreditų paslaugos Lietuvoje turėtų būti uždraustos.
Žala didesnė nei nauda
„Jeigu paslaugos žala visuomenei yra didesnė už jos teikiamą naudą, tai tokį dalyką reikia riboti. Tai yra tiesiog piktnaudžiavimas žmonių silpnybėmis. Seniai paneigtas mitas, kad žmonės su pinigais elgiasi racionaliai. Todėl tokios paslaugos prieinamumas tikrai turės būti apribotas. Seimas galės apsispręsti uždrausti tokią paslaugą apskritai. Šiuo metu toks variantas svarstomas kai kuriose ES šalyse. Manau, kad tokia paslauga, kokia ji yra dabar, turėtų būti uždrausta“, – sakė V.Šapoka.
„Manau, kad tokia paslauga, kokia ji yra dabar, turėtų būti uždrausta“, – sakė V.Šapoka.
Pasak jo, ankstesnis reguliavimas, kuris buvo paremtas rekomendacijomis, akivaizdžiai nedavė jokio rezultato, nes tik viena bendrovė iš dešimties tų rekomendacijų laikėsi.
Paklaustas, ar šiuo metu šimtai tūkstančių šios paslaugos vartotojų yra nepajėgūs patys nuspręsti, ką pasirinkti, V.Šapoka teigė, jog tai ne racionalaus proto, o susiformavusios priklausomybės klausimas: „Mes kalbame ne apie intelektą. Mes kalbame apie įgūdžius. Skolinimosi įgūdžiai, ypač jaunų žmonių, nėra pakankamai susiformavę. Jeigu žmonės linkę į alkoholizmą, tai nerodo žemo žmonių intelekto lygio. Šiuo atveju žmogus linkęs į vartojimą ir besaikį skolinimąsi.“
 |
| Vilius Šapoka |
LB atstovo teigimu, greitieji kreditai skatina ir kitas priklausomybes – tokias kaip azartiniai lošimai. „Turime duomenų, kad nemaža dalis žmonių, kurie yra prasilošę, labai laukiami greitųjų kreditų bendrovėse. Ta problema tampa socialine našta. Ji turi būti sprendžiama“, – sakė V.Šapoka.
Girdim tik liūdnas istorijas
„Mums patinka klausyti liūdnų atvejų, nes jie griebia už širdies, tačiau nepasakoma, kad didelė dalis žmonių yra patenkinti šita paslauga“, – teigė L.Valickas.
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas nurodė, jog ir šiuo metu galioja pakankamai griežtos taisyklės, todėl jų griežtinti nėra jokio reikalo. „Laukinis kapitalizmas baigėsi. Įmonės prižiūrimos, užtikrinama vartotojų apsauga, stebima, kaip jos atlieka savo pareigas.
Tęsiami nuožmūs apribojimai tikrai nėra pagrįsti skaičiavimais ar tyrimais. Buvo pasiduota emocijai ir viešojoje erdvėje suformuotai nuomonei. Šis verslas Lietuvoje yra palyginti naujas. Penkeri metai neduoda tinkamo atspirties taško įvertinti, kiek ta rinka tvari. Kasmet naujas rinkai primetamas reguliavimas neleido nusistovėti veiklos principams“, – sakė jis.
L.Valickas atkreipė dėmesį, jog visuomenei pateikiamas iškreiptas situacijos vaizdas: „Mums patinka klausyti liūdnų atvejų, nes jie griebia už širdies, tačiau nepasakoma, kad didelė dalis žmonių yra patenkinti šita paslauga. Po liepos pirmosios dienos mes gauname nemažai vartotojų skundų, kuriems paslauga buvo apribota.“
Pašnekovo teigimu, greitųjų kreditų verslo prigimtis suformavo tam tikrus saugiklius. Skolinami savo pinigai, todėl nė vienas verslininkas nenori jų išmėtyti pavėjui. Klientų mokumas kruopščiai tikrinamas, o paskolos nėra dalinamos bet kam.
 |
| Piniginė/„BFL“ nuotr. |
„Tačiau yra įmonių, mes apie jas žinome, kurios nesilaiko nustatytų reikalavimų ir daro pažeidimus. Apie jas esame informavę rinkos priežiūros tarnybą. Tačiau ta informacija nėra vertinama rimtai“, – apgailestavo asociacijos vadovas.
Neteko 30 proc. klientų
„Mūsų įmonėje kreditų išdavimas sumažėjo 30 proc. Tai reiškia, jog bendrai iš 400 tūkst. žmonių, 100 tūkst. nebegali gauti smulkios trumpalaikės paskolos“, – nurodė G.Velička.
UAB „4finance“ generalinis direktorius Gediminas Velička patikslino, kiek klientų, dėl atsiradusių ribojimų, nebegali skolintis: „Nuo liepos pirmosios pasikeitusi tvarka pasijautė labai smarkiai. Mūsų įmonėje kreditų išdavimas sumažėjo 30 proc. Tai reiškia, jog bendrai iš 400 tūkst. žmonių, 100 tūkst. nebegali gauti smulkios trumpalaikės paskolos.“
Jis prisiminė atvejų, kai pasiskolinti negalėjo ir solidžias pajamas gaunantys asmenys. 3 tūkst. litų uždirbanti moteris, kuri būsto paskolai kas mėnesį skiria 1,2 tūkst. litų, negalėjo pasiskolinti 200 litų dviem savaitėms, nes neatitiko kriterijaus, pagal kurį kredito aptarnavimui gali būti skirta ne daugiau nei 40 proc. asmens pajamų.
„Mūsų verslo išskirtinumas, kad skolinasi žmonės su vidutinėmis ir mažomis pajamomis. Vidutinė kredito suma yra apie 350 Lt. Dideliai daliai jų galimybė skolintis atimama. Nuo liepos pirmosios dienos stebime itin išaugusį skolinimą šešėlinėje rinkoje. Laikraščiuose mirga daug skelbimų, atsirado naujų internetinių svetainių, skelbimai kabinami laiptinėse. Šimtas tūkstančių žmonių, kurie skolinosi legaliai, o įmonės mokėjo mokesčius, dabar išmesti į gatvę“, – piktinosi G.Velička.
Vartotojai neapginti
 |
| Kęstutis Kupšys |
Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio nuomone, dėl susidariusios situacijos dalį kaltės turi prisiimti ir patys bankai. „2008–2009 m. dauguma bankų atsuko nugarą savo klientams ir piliečiai suskubo skolintis užgimstančioje greitųjų kreditų rinkoje. Šis verslas yra chuliganiškas, tai yra finansų rinkos parazitai, todėl linkėčiau, kad jo iš viso nebūtų. Dauguma žmonių su kuriais tenka susidurti tiesiai šviesiai sako, kad palaikys bet kokias iniciatyvas, kad jo iš viso neliktų“, – atvirai dėstė asociacijos vadovas.
Pasak jo, vartotojai lyg ir turi didesnę pasirinkimo laisvę, tačiau priėmęs tokį sprendimą, jis dažnai lieka neapginti: „Jei žmogus negali grąžinti paskolos, jis nežino, ką daryti, todėl skolinasi toliau. Rinkos dalyviai nesukuria mechanizmo, kaip spręsti tokias problemas, todėl atsiranda visuomeninės iniciatyvos.“
Viena tokių iniciatyvų „Atsisakyk greituko“. Akcijos iniciatorė Aurelija Šataitė teigė, jog tokia idėja kilo bendraujant su studentais, kurie finansines problemas priversti spręsti gana dažnai. „Paskolos imamos besaikio vartojimo poreikiams tenkinti, neaiškiems poreikiams, negalvojant, kaip jas reikės grąžinti. Už jaunus žmones paskolas turi grąžinti tėvai. Tai didelė socialinė problema, kuri liečia beveik visus Lietuvos gyventojus“, – teigė ji.
Visą diskusiją galite išgirsti „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
