„Dėl išskirtinių aplinkybių netikėtai ir sparčiai išaugus dalies bankų pelnui, įvertinome šio sektoriaus padėtį, tvarumą, atsparumą iššūkiams ir prognozes. Pasiūlėme priemonių paketą, kaip be neigiamo poveikio finansiniam stabilumui šalies bankai galėtų prisidėti prie visuomenės poreikių.
Matome, kad priemonės pasiteisina – bankai solidariai ir reikšmingai prisideda prie šalies gynybos finansavimo. Taip pat reikšmingai išaugo terminuotųjų indėlių sumos, buvo atnaujintas taupymo lakštų platinimas“, – sako Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys.
Laikinasis solidarumo įnašas pagal atskirą įstatymą skirtas šalies karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti. Jo atsiradimą lėmė netipinės aplinkybės: Vyriausybės ir Europos Centrinio Banko (ECB) atsakas siekiant sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes, dėl kurio šalies bankuose reikšmingai išaugo perteklinis likvidumas, o vėliau – Rusijos karas prieš Ukrainą, sustiprinęs infliaciją ir ECB reakcija griežtinant pinigų politiką.
Tokie išskirtiniai procesai lėmė netipinę situaciją bankų sektoriuje, dėl kurios bankai patiria nelauktą ir ypač reikšmingą pelno prieaugį. Lietuvos banko skaičiavimais, netipinės aplinkybės gali lemti, kad bankų pelnas per 2023 m. gali išaugti iki 3 kartų, palyginti su ankstesniais laikotarpiais, ir siekti apie 1 mlrd. EUR. Per šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sektorius uždirbo 258,4 mln. Eur pelno – beveik 2,6 karto daugiau negu 2022 m. per tą patį laikotarpį.
Per 2 metus galėtų būti surinkta apie 440 mln. eurų bankų solidarumo įnašo
Seimui pavasarį nustačius laikiną bankų solidarumo mokestį per dvejus metus jo gali būti surinkta apie 440 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.
Jo teigimu, skaičiuojama, kad už 2023 metus bankų įnašas sieks apie 250 mln. eurų, už 2024 metus – daugiau nei 150 mln. eurų.
„Prognozavome metų pradžioje, kad visa suma gali siekti maždaug 410 milijonų (eurų – BNS). Pagal šiandieninius skaičius ta suma gali siekti maždaug 440 milijonų. Be abejo, tam tikras judėjimas vyks, jis natūralus ir priklauso daug veiksnių, bet esmė nesikeičia. Prognozės pildosi labai tiksliai“, – žurnalistams antradienį sakė S.Krėpšta.
„Mes taip pat prognozuojame, kad už šiuos 2023-uosius metus pilna solidarumo įmoka sieks maždaug 250 mln. eurų, o kitais metais įmoka sieks atitinkamai dar daugiau kaip 150 mln. (eurų – BNS) ir bendroje sumoje valstybės biudžetas turėtų pasipildyti daugiau kaip 400 mln. eurų“, – teigė LB valdybos narys.